Kretingiškė Vaida Steponavičienė išdrįso savo pomėgį siūti vaikams paversti verslu – ji susikūrė savo prekinį ženklą „Drugeliukai. Mada mažiesiems“ ir džiugina skoningais siuviniais.

Dviejų vaikų mama kretingiškė 36-erių Vaida Steponavičienė pasiryžo drąsiam žingsniui – pomėgį paversti verslu, panirus į vaikiškų rūbų siuvimą, kai rinka, atrodytų, viskuo perpildyta. Ir jai pavyko: susikūrusi savą stilių ir prioritetu iškėlusi drabužių patogumą ir audinių kokybę, jaunoji verslininkė jau spėjo išgarsėti savuoju prekių ženklu „Drugeliukai. Mada mažiesiems“. Vaidos sukurti vaikiški drabužiai – suknytės, kostiumėliai, sportiniai kostiumai, kelnės, kepurės – patogūs ir praktiški, tinka ir darželiui, ir mokyklai. Be to, drabužių kaina – prieinama kiekvienai vaikus auginančiai šeimai, o tai taip pat, mano kretingiškė, lemia jų paklausą.

Santūrūs, neperkrauti nei spalvomis, nei detalėmis, dažniausiai su vienu dominuojančiu motyvu, ir tai dažniausia yra drugeliai, tapę kūrėjos stiliaus ženklu ir simboliu. „Kodėl drugeliai? Jie, manau, puikiai simbolizuoja pomėgį, atėjusį iš vidinio virpesio, jausmo, iš didžiulio noro realizuoti save ir džiugesio, kad tai pavyksta“, – atviravo V. Steponavičienė.

Vaida – kretingiškė iš pašaknų, baigusi Marijono Daujoto progimnaziją, studijavo turizmo administravimą. Tačiau ši sritis netraukė taip stipriai, kaip siuvimas: „Mano amžinatilsį mama Virginija buvo siuvėja. Nuo mažens matydavau ją prie siuvimo mašinos, žaisdavau su skiaučių atraižomis, o vėliau ir pati pabandžiau jas susiūti. Galvoju, kad pomėgį siūti man ir įskiepijo mama, ligi šiol, kaip šeimos palikimą, tebesaugau jos siuvimo mažiną“, – vaikystę ir ligi šiandienos nueitą kelią prisiminė verslininkė.

Vaidos siūti drabužėliai – neperkrauti detalėmis, jai svarbiausia – kokybiškos medžiagos ir praktiškumas.

Siūti ji pradėjo pati panirusi į motinystę: dabar jos sūnui Lukui – jau trylika, o dukrai Rugilei sukakę dešimt. „Savo vaikams viršutinių rūbų iš esmės nepirkau, viską pasiūdavau pati. Nusipirkau savo siuvimo mašiną ir eksperimentavau. Vyras Tomas mokėdavo tuo pasidžiaugti ir mane labai skatino, jis ligi šiol – mano užnugaris, palaikytojas ir varomoji jėga. Vyro skatinama ir judu pirmyn: iš pradžių siūti buvo vien pomėgis, ilgainiui tapęs džiaugsmą teikiančiu darbu“, – džiugiai kalbėjo V. Steponavičienė.

Tačiau į nuosavą siuvimo verslą moteris atėjo neišsyk: iš pradžių atsidarė nedidelę dėvėtų drabužių parduotuvę, bet kovidas prekybą sustabdė. Tuomet gimė mintis užsiimti internetine prekyba, parduodant masinės gamybos drabužius vaikams. „Tačiau tai neteikė vidinio džiaugsmo, nes nebuvo nieko autentiško, jokio kūrybiškumo. Pradėjau galvoti: jeigu pasiuvu savo vaikams, jiems patinka, o ir aplinkiniai gerai atsiliepia, kodėl gi negaliu kurti ir parduoti savo gaminius ir kitiems? Baigiau specialius siuvimo kursus, pati išsiaiškinau, ko noriu ir ko sieksiu. Susikūriau pirmuosius modelius. Pradėjau atsirinkti medžiagas – įgijau savus tiekėjus, ir taip žingsnis po žingsnio atėjau į šiandieną“, – apie 4-erius metus labiau internetu vykdomą verslą ir stiliaus ženklą „drugeliukai.lt“ pasakojo kretingiškė.

Moteris sakė esanti laiminga tuo, ką daro, tuo, kad pomėgį gebėjo paversti širdžiai mielu darbu: „Susikūriau sau verslą – užsidirbu algą, o ir galiu darbą derinti su motinyste – tenka pasirūpinti vaikų užimtumu. Norėčiau padrąsinti ir kitas moteris siekti įgyvendinti savo norus, svajones. Tam niekad nėra vėlu, ir, auginant vaikus, tai įmanoma suderinti, – iš savo patirties kalbėjo V. Steponavičienė, pačios siūtais rūbais prekiaujanti ne vien internetu, bet pristatanti juos ir miesto mugėse. – Labai svarbu yra gyvai bendrauti: norisi pakeisti aplinką, sužinoti, ko nori mamos ir mažieji pirkėjai, išgirsti jų pasiūlymus, kad gimtų naujos idėjos. Visa tai yra didžiulė paskata augti pačiai, o tuo pačiu ir auginti savo verslą.“

• Rašyti komentarą (1)