Birutiete įšventinta kretingiškė: „Man tai – didžiulė garbė“

Liucija Baltrūnaitė: „Mano šeima visada suprato karininko vaidmenį visuomenėje.“

Kretingiškė 27-erių Liucija Baltrūnaitė, gyvenanti Kaune, šių metų kovą buvo įšventinta į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Birutės karininkų šeimų moterų organizacijos nares. „Tai man – didžiulė garbė“, – tikino ji, pasakojusi, kad tautines vertybes jai įskiepijo šeimoje, o tautinio meno mokėsi dar vaikystėje šokdama Kretingos meno mokyklos vaikių šokių studijoje „Ratilėlis“.

Augo karininko šeimoje

„Moteris, tekėdama už kariškio, pasirenka tapti jo žmona, o aš jau gimiau karininko dukra. Todėl puoselėti tautines vertybes laikau savo prigimtine teise. Gimdama karininko šeimoje, aš įgijau didelę dovaną, kurią labai branginu“, – kodėl buvo svarbu tapti birutiete, puoselėti tautiškumą, patriotiškumą, paaiškino Liucija.

Šios visuomeninės, labdaros ir paramos organizacijos veikloje kretingiškė dalyvauja jau kelerius metus kartu su savo mama Boneta Baltrūniene, kuri taip pat priklauso birutietėms. „Dalyvaudavau renginiuose, susitikimuose, todėl, praėjus keleriems metams, pagalvojau, kiek ilgai galima dalyvauti organizacijos veikloje, bet jai nepriklausyti“, – kalbėjo L. Baltrūnaitė.

Šiais metais organizacija švenčia 100 metų sukaktį. „Mano įšventinimo ceremonija buvo labai simboliška – būtent per šimtmetį tapau oficialia organizacijos nare. Man tai – didžiulė garbė“, – patirtimi pasidalino kretingiškė.

Birutiečių tikslas – padėti, palaikyti karininkų šeimas. „Palaikome šeimas, kurių nariams kažkas nutinka, suteikiame psichologinę, iš dalies finansinę pagalbą. Turėdamos tikslą, organizuojame paramos akcijas, per kurias renkame pinigus šeimoms, kurioms to reikia“, – sakė Liucija.

Kovo mėnesį kretingiškė Liucija Baltrūnaitė (dešinėje) oficialiai tapo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Birutės karininkų šeimų moterų organizacijos nare. Ją pasveikino ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Karininkų šeimų moterys taip pat rūpinasi vaikų, jaunuolių ir visos visuomenės švietimu, puoselėja tautines vertybes, patriotiškumą. „Visa tai rodome ir savo pavyzdžiu, tarkime, įvairiuose susibūrimuose, šventėse vilkime tautinį kostiumą ir tuo labai didžiuojamės. Taip pat organizuojame vaikų, jaunimo stovyklas“, – dėstė pašnekovė.

Birutietės padeda ne tik tarnyboje traumas patyrusių karininkų šeimoms, bet ir jų šeimoms, tuomet, kai vienas narių suserga sunkia liga, šeimoje gimsta negalią turintis vaikas ir panašiai. „Kariškiai dalyvauja įvairiose pratybose, vyksta į misijas, keičiasi jų darbo vieta, vyksta mokytis ar dirbti į kitas šalis. Tik karininkų šeimos iš tikrųjų supranta, ką reiškia, kai šeimoje yra šios profesijos atstovas. Todėl birutietės ir padeda mums suprasti, kad tokios esame ne vienos, turime į ką atsiremti“, – organizacijos esmę apibūdino L. Baltrūnaitė.

Paklausus, ar tautines vertybes dar labiau puoselėti ją paskatino karas Ukrainoje, Liucija atsakė, kad jos šeimai to nereikėjo: „Mano šeima visada suprato karininko vaidmenį visuomenėje, koks svarbus jo darbas, kiek dažnai karininkų nebūna namuose. Todėl patriotiškumas ir tautiškumas mane supo visą gyvenimą.“

Kretingiškė akcentavo, kad, esi patriotiškas ar ne, viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje, šeimoje gyveni: „Dažnai girdžiu iš jaunų žmonių, kad, prasidėjus karui, jie išvažiuotų. Tikrai galiu suprasti jų baimę, tačiau savo aplinkoje taip pat turiu daug gražių pavyzdžių, kai jauni žmonės savo noru pradeda tarnauti kariuomenėje, dalyvauti įvairiose su karine veikla susijusiose veiklose, domisi, kaip galėtų prisidėti karo atveju. Kilus karui reikės įvairių sričių, ne vien karybos, specialistų, todėl kiekvienas galime pagalvoti, kaip prisidėti, būti naudingais.“

Šokis lydi nuo vaikystės

Puoselėti tautines vertybes Liucija mokėsi dar vaikystėje. Didelį šių vertybių pamatą jai paklojo ir Kretingos meno mokykla, kurioje ji šoko tautinius šokius. „Neprisimenu, kur pamačiau baleto šokėją, ir tėvų paprašiau, kad mane nuvestų šokti. Tuomet buvau labai maža, todėl šokius lankyti pradėjau jau eidama į mokyklą“, – pasidalino ji, įvardinusi, kad jai tuo pat metu tekę išbandyti ir gatvės šokių stilių „HipHop“, pramoginius šokius.

Anot. L. Baltrūnaitės, Kretingos meno mokykloje ji išmoko ne tik šokti, bet ir disciplinos, pagarbos savo ištakoms: „Kai lankyti šokius pradedi būdamas mažas vaikas, tau labai lengva įskiepyti tautines vertybes. Čia mane mokė patriotizmo, pagarbos savo ištakoms, įskiepijo meilę tautiniam menui. Tai – didelė vertybė. Išugdė discipliną – turėjome griežtus mokytojus, kas yra gerai, nes užaugino psichologiškai, išmokė atsakomybės. Aš visada supratau, kad griežtas mokymas man atneš naudos. Tokie mokytojai jaunus žmones veda į priekį, kad ir kaip būna sunku.“

Liucija gimė karininko šeimoje, todėl tautinės vertybės ir patriotiškumas, teigė ji, – įgimtos.

Baigusi mokyklą Liucija savo gyvenimo nesiejo su šokiais, ji pasirinko pramoninės biotechnologijos studijas Kauno technologijų universitete. Šiuo metu ji ir dirba pagal savo specialybę Vilniuje veikiančioje biotechnologijų įmonėje kokybės užtikrinimo specialiste.

Liucija po studijų pagal tarptautinę studentų mainų programą buvo išvykusi atlikti praktiką į Kipro universitetą. „Labai norėjau pasinaudoti šia galimybe, todėl į programą nepatekusi rudenį, nusprendžiau vykti be savo bendramokslių žiemą. Šis sprendimas man labai pasiteisino. Ten nuvykusi viena, viskuo rūpintis turėjau pati, todėl išmokau labai daug“, – kalbėjo ji, atskleidusi, kad Kipro universitete ji sulaukė pasiūlymo atlikti mokslinį darbą, deja, dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos jai teko pasirinkti – paskutiniu lėktuvo reisu grįžti į gimtinę ar neapibrėžtam laikui likti svetur.

Iš Kipro grįžusi į Kretingą Liucija savo gyvenime kiek stabtelėjo. „Per pandemiją gauti darbą buvo sudėtinga. Pabaigiau studijas, atlikau praktiką. Kadangi iki tol neturėjau darbo, jį per pandemiją rasti buvo sudėtinga – įmonėse nebuvo poreikio naujiems darbuotojams, nes visi gyveno nežinioje“, – prisiminė L. Baltrūnaitė.

Taip kretingiškei kilo noras išbandyti konditeriją – kepti įvairius desertus, tortus, mokytis šio meno. Nors šiuo metu ji tuo neužsiima, neatmeta galimybės ateityje sukurti verslą, susijusį su konditerija. „Nežinau, ar taip bus, ši idėja kol kas tik „parkavimo“ aikštelėje“, – šmaikštavo Liucija. Tik atsiradus galimybei pašnekovė įsidarbino vienoje Kretingos įmonių, kur taip pat tikrino produkto kokybę. Kiek padirbėjusi ji nusprendė grįžti į Kauną, tačiau iki šiol dirba Vilniuje – kasdien nuvažiuoti ir grįžti iš darbo ji skiria tris valandas. „Negaliu kraustytis į Vilnių, nes Kaune yra visos bendruomenės ir veiklos, kuriose dalyvauju. Čia šiuo metu verda pagrindinis mano gyvenimas“, – paaiškino L. Baltrūnaitė.

Pramoginiai šokiai 27-erių kretingiškę lydi ir šiandien.

Šoka ir treniruoja

Merginos gyvenimas Kaune išties verda – ji šoka pramoginius šokius, vis labiau populiarėjančią bačatą, dainuoja KTU tautinio meno ansamblyje „Nemunas“. Dar studijuodama Kauno technologijų universitete L. Baltrūnaitė šoko KTU šokių klube „Viesulas“. „Tuomet svarsčiau – toliau eiti tautinio meno ar pramoginių šokių keliu. Pastaruosius pasirinkau norėdama išbandyti kažką naujo, nes tautinius šokius šokau daug metų“, – kalbėjo ji.

LSMU atsiradus pačių studentų sukurtam pramoginių šokių kolektyvui „Salto“ kretingiškė ėmė dalyvauti ir jų veikloje. Šiuo metu ji ir pati treniruoja šios grupės šokėjus.

„Laisvalaikiu šoku bačatą. Šis šokių stilius pastaruoju metu labai išpopuliarėjęs. Prisipažinsiu, kad ankščiau sakydavau, kad bačatos aš nešoksiu, tačiau tai – dar viena nauja ir išskirtinė patirtis, skatinanti pasitikėti savimi, – kalbėjo ji, pasvarsčiusi, kad šiandien žmonės jaučiasi laisvesni, todėl bačatą pamėgsta vis daugiau žmonių. – Šis šokis nėra sudėtingas, todėl jį išmokus, šokti galima bet kurioje pasaulio vietoje. Manau, žmonėms jį paprasta išmokti, tai – socialiniai šokiai, skirti bendrauti su žmonėmis.“

• Rašyti komentarą (1)