|
|
|
Kretinga savaitgalį taps Šiaurės Europos jaunimo teatrų sostine
Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentė, Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė prieš kelerius metus išsikėlė itin ambicingą tikslą – surengti pirmąjį Šiaurės Europos mėgėjų teatrų aljanso (NEATA), vienijančio 8 šalis ir Farerų salas, jaunimo teatrų festivalį Lietuvoje. Ir štai jos idėja įgavo kūną: šį savaitgalį į Kretingą suvažiuoja jaunimo teatrai iš Šiaurės Europos šalių, ir mūsų miestas tampa jų laikinąja sostine. – Miela Aukse, kai prieš dvejus metus, grįžusi iš NEATA atstovų susitikimo Vilniuje, dalijotės savo drąsiu pasiūlymu – pirmąkart startuoti jaunimo teatrų festivaliu, ir ne bet kur, o Kretingoje, Jūsų sumanymas atrodė sunkiai įgyvendinamas. Nes reikėjo pasirengti priimti dešimties šalių delegacijas, sukurti jiems užimtumo programą, o svarbiausia – gauti tam lėšų. Kiek namų darbų teko atlikti, kol įtikinote instancijas, kad šio festivalio Kretingai reikia?
– Taip, man pavyko įgyvendinti seną svajonę, kuri tapo aistra, vidiniu varikliu. Bet pirmiausiai teko įgyti visų tų šalių – Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Norvegijos, Islandijos, Švedijos ir Lietuvos – atstovų pasitikėjimą, įrodyti, kad turime patirties rengiant tarptautinius renginius, o taip pat įtikinti Lietuvos kultūros tarybą, Kretingos rajono savivaldybę, Kultūros centrą, savo nuolatinius rėmėjus, kad esame pajėgūs, kad mums pavyks. Kiek „Atžalynui“ teko priimti svečius, visuomet apie mus būdavo tik geri atsiliepimai, kad mokame surengti festivalius, esame stiprūs regione. Tai ir buvo pagrindas, kad mumis pasitikėjo. Dabar visose Šiaurės Europos teatrų svetainėse skamba Lietuvos vardas, skelbiama, kad Kretinga yra šio festivalio vėliavnešė. – O kaip atsirado dabar jau įsikūnijusi svajonė, kokie vėjai ją atpūtė? – NEATA suaugusiųjų teatrų festivalius rengia nuo 1998-ųjų, o aš, kaip Lietuvos atstovė šioje organizacijoje, dalyvauju 7-erius metus. Kadangi degu kūrybine vaikų ir jaunimo veikla, pamažu ėmiau kalbėti, kad reikia į aljansą įtraukti ir jaunimą. Bet užėjo pandemija, mano užsidegimas prislopo, tačiau prieš 3-jus metus vėl ėmiau garsiai kalbėti apie jaunimo tetaro festivalį 2025-aisiais. Ir tuo keliu ėjau kryptingai. – Surengti šį festivalį – ne vien garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Kodėl tam ryžotės? – Galvodama apie jauną žmogų: kaip svarbu jiems šiais technokratijos laikais bendrauti gyvai, o ne virtualioje erdvėje, kartu kurti pasaulyje ir pasauliui. Tai ir buvo mano pagrindinis tikslas. Visi laukia naujų draugų, naujų pažinčių, nes nėra vaikų, kurie nenorėtų draugauti – jiems tik reikia sudaryti sąlygas. Anglų kalba nė vienos šalies atstovams nebus gimtoji, tad kalbos barjero nejus, netgi specialiai didžiuliame ekrane darysime virtualų žodyną, kuriame bus pagrindiniai kiekvienos kalbos žodžiai. – Leiskite pažvelgti į festivalio virtuvę: kas, kur ir už kiek bus patiekta teatrą mėgstančiam Kretingos žiūrovui ir svečiams? – Aljanso šalys pačios atrinko savus kolektyvus, kurie atvyks pas mus, jie susimokėjo ir kelionės išlaidas. O mes pasirūpiname svečių apgyvendinimu, maitinimu, užimtumu per visą festivalį, įvyksiantį gegužės 8–12 dienomis. Užsienio delegacijos gyvens mūsų miesto svečių namuose, užkandžiais, picomis, pietumis juos taip pat aprūpins mūsų miesto kepėjai ir maitinimo įstaigos – taigi tuo pačiu paremsime ir smulkiuosius verslininkus. Pagrindinis finansinis ramstis yra Lietuvos kultūros taryba, skyrusi 17 tūkst. Eur. Kadangi mūsų renginys yra dalis projekto „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“, lėšų – 11 tūkst. Eur – gavome ir iš Kretingos rajono savivaldybės. Taip pat turime ištikimų mūsų tetaro rėmėjų būrį, padedančių kas ir kaip gali. – Festivalio spektakliai skirti ir jaunimui, ir suaugusiesiems. Gal galėtumėte apibūdinti ar išskirti kurį jų? – Afišose publikavome specialiai tam sukurtą QR kodą, kurį nuskenavus, besidomintieji gali rasti informaciją apie kolektyvus ir jų rodomus spektaklius. Nė vieno jų negalėčiau išskirti, nes gyvai jų nemačiau. Teatras yra gyvas menas, kiekvieną kartą spektaklis vis kitoks ir perteikiamas kitaip, ko ligi tol nebuvo, ir nepasikartos, nes vyksta čia ir dabar. Kiekvienas kolektyvas spektaklius rodys savo kalba, tačiau teatras nėra vien kalbėjimas, o – emocijos, vizualizacija, kūno kalba, todėl suprasti, pajausti teks pačiam žiūrovui. – Kas rengiantis festivaliui buvo sudėtingiausia? – Gražiai sustyguoti ir sudėlioti visą užimtumo programą. Tai, ką pamatys žiūrovas, tėra tik ledkalnio viršūnė: dar vyks kūrybinės laboratorijos; nacionalinių žaidimų vakaras – kiekviena delegacija turės pristatyti po vieną tautinį žaidimą; bus surengta vaizdo diena – kolektyvai parodys, ką jie, be mokyklos ir teatrinės veiklos, veikia savo mieste. Atžalyniečiai surengs ekskursiją po Kretingą ir parodys tai, kas jaunimui yra įdomiausia. Bus surengtas grupės KVADROBIKA koncertas. Kadangi šie metai skirti M. K. Čiurlioniui, bus surengtas kūrybinis vyksmas–piešinių paroda „Te.Atras Čiurlionį“ pranciškonų vienuolyno senajame malūne. Pasikviesime aitvarų meistrą, patys gaminsimės aitvarus ir paskutinę festivalio dieną juos paleisime prie jūros – tai bus festivalio uždarymo akordas. – Ar turės būti kažkoks įvykusio renginio įvertinimas, atsiskaitymas už festivalį? Ir kas toliau? – Taip, šį rugpjūtį pristatysime NEATA jaunimo festivalį kaip Šiaurės Europos regiono renginį Monake įvyksiančioje pasaulinės AITA/IATA mėgėjų teatrų asociacijos generalinėje asamblėjoje. Jeigu šis festivalis bus laikomas sėkmingu, drįsčiau svajoti ir apie Pasaulio mėgėjų teatrų festivalį Kretingoje 2027-aisiais.
|
|
