Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija: siekiama skatinti dirbtinio intelekto naudojimą mokyklose, tačiau tai turi būti daroma atsakingai.

Dirbtinis intelektas (DI) tampa į ugdymo procesą vis labiau integruojama priemone, keičiančia tiek mokymo, tiek mokymosi procesus. Kartu kyla ir sunkumų – nevienodos mokyklų ir mokinių galimybės naudotis DI, keičiasi pedagogo vaidmuo, didėja akademinio nesąžiningumo rizika. Visa tai reikalauja sisteminio požiūrio į DI įrankių naudojimą švietimo sektoriuje.

Skatins DI naudojimą švietimo sektoriuje

> Dirbtinio intelekto pranašumai švietime dažniausiai siejami su individualizuotu mokymu, pritaikytu pagal kiekvieno mokinio poreikius, ir galimybe mokytis bet kuriuo paros metu. DI leidžia automatizuoti vertinimą, efektyviau nustatyti mokymosi spragas ir stebėti mokinių pažangą.

„Esame išsikėlę tikslą skatinti DI įrankių naudojimą mokyklose. Ministerija iš įvairių organizacijų, asociacijų, mokyklų vadovų, mokytojų atstovų formuoja išorės ekspertų darbo grupę. Jos tikslas – parengti veiksmų planą, kaip skatinti DI diegimą švietimo sektoriuje“, – deklaruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Ministerija akcentavo, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau būtina ugdyti mokinių kritinį mąstymą. Atnaujintoje informatikos bendrojo ugdymo programoje greta DI nagrinėjama duomenų analizė, virtualus mokymasis, saugus elgesys internete ir kibernetinis saugumas. Moksleiviai mokomi ne tik pasitelkti DI kaip įrankį, bet ir suprasti jo keliamas grėsmes.

DI – į pagalbą mokytojams

ŠMSM specialistų teigimu, svarbu nuolat tobulinti mokytojų skaitmenines kompetencijas, kad jie būtų pasiruošę atsakingai ir saugiai naudoti DI. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys įsitikinęs, kad pedagogai negali atsilikti nuo naujovių. Pasak gimnazijos vadovo, dažniausiai žmonės bijo to, ko nežino. DI nėra išimtis.

„Buvo laikas, kai baiminomės elektroninių dienynų, išmaniųjų telefonų, darbo su kompiuteriais, išmaniųjų lentų ar ekranų. Dabar be išvardytų šių ir kitų priemonių neįsivaizduotume mokyklos ir ugdymo proceso. Pasaulis tobulėja, tad kartu su naujovėmis ir technologijomis turi žengti ir visuomenė, o ypač – švietimas“, – tvirtino K. Trakšelys.

Nemažai pedagogų jau galėjo teigiamai įvertinti informacinėmis technologijomis pasiekiamas naujas ir inovatyvias mokymo galimybes. Naudodami DI įrankius jie ieško įdomesnių veiklų, kurios padėtų geriau įtvirtinti mokinių žinias, pamokoms rengia skaitmeninę mokymosi medžiagą.

Mokytojai akcentuoja DI suteikiamą galimybę mokytis nuotoliniu būdu, pritaikyti programas mokiniams su specialiaisiais poreikiais, naudoti virtualius asistentus ir simuliacijas.

Kita vertus, jie atkreipia dėmesį, kad technologijos, nors ir turi daugybę pranašumų, negali pakeisti žmogiškojo kontakto. Mokytojo empatija ir gebėjimas skatinti vaikų motyvaciją tobulėti išlieka itin svarbūs.

Neapsieinama ir be aštrių kampų

Kaip ir daugelis skaitmeninių naujovių, šalia DI pranašumų išryškėjo ir problemos.

Mažeikių Gabijos gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis tvirtino: „DI yra naudingas būdas taupyti mokytojo laiką ir padaryti mokymo procesą patrauklesnį, interaktyvesnį, tačiau šalia to kyla ir duomenų privatumo klausimai bei nelygios galimybės, nes ne visos ugdymo įstaigos turi prieigą prie modernių DI technologijų.“

Kita problema: DI gali būti pagalbininkas mokiniui, tačiau savojo intelekto žmogus neturi pakeisti dirbtiniu. Ypač tai svarbu, kai žinios ir gebėjimai tik formuojami. Kokiais atvejais ir kiek mokiniui leidžiama naudotis DI?

Merkelio Račkausko gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Laimonas Terasius atsakė, kad šiuo klausimu stengiamasi susitarti iš anksto.

„Yra atvejų, kai raginame naudotis DI įrankiais, tačiau visa tai priklauso nuo mokytojų ir mokinių susitarimų. Esama susitarimų, kad atsiskaitymų metu mobilieji telefonai bus padėti ant stalo, sudėti į specialias dėžutes ar kuprines. Jei mokiniai, atlikdami namų darbus, naudojo „ChatGPT“, jie turi nurodyti, kad pasitelkė šį įrankį, ir paaiškinti, ko išmoko“, – pasakojo L. Terasius.

Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvienė pastebėjo: „Mokytojai nuolat ieško naujų metodų, skirdami mokiniams namų darbus, kad už juos „nedirbtų“ DI, o būtų tik pagalbos įrankis.“

Parengė skaitmeninio švietimo gaires

Švietimo specialistai akcentavo, kad tarp pagrindinių išbandymų, susijusių su DI, gali būti mažėjantis mokytojo autoritetas, jo vaidmuo ugdymo procese ir akademinis nesąžiningumas, piktnaudžiavimas išmaniaisiais įrankiais.

ŠMSM pranešė: ministerijoje formuojama darbo grupė sieks užtikrinti, kad mokyklos turėtų konkrečias DI naudojimo taisykles.

„Mokytojai su mokiniais turėtų aiškiai susitarti dėl DI įrankių naudojimo: kada ir kaip juos galima įtraukti į pamokas, kaip vertinti užduotis, kurioms atlikti buvo pasitelkta DI. Be mokytojo žinios DI neturėtų būti naudojamas per atsiskaitymus, kontrolinius darbus ar testus“, – akcentavo ŠMSM specialistai.

Jie kartu su organizacija „Kurk Lietuvai“, LR Krašto apsaugos ministerija, Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru ir kitomis organizacijomis parengė skaitmeninio švietimo gaires mokyklų vadovams.

Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl DI naudojimo etikos, vertinimo ir ugdymo procese taikomų įrankių.

Rugilė BALČIŪNAITĖ

„Santarvė“

Specialiai „Vakarų Lietuvai“

• Rašyti komentarą (1)