Pavasariui įsibėgėjant ir kretingiškiai jau sukasi kiemuose, soduose – geni augalus, tvarkosi aplinką, o atliekas bando sudeginti. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja: taip gamtai gali būti daroma žala. Be to, deginant žolę, gresia gaisrai, dėl kurių, susiklosčius palankioms sąlygoms plisti, dažnai nukenčia ir patys gyventojai, ir jų turtas.

Su laužais ir kepsninėmis – atsargiai

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kovą–gegužę planuoja akciją „Nedegink žolės!“: organizuos operatyvinius reidus, teritoriją žvalgys dronais. Nustatytiems gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidėjams žadamos griežčiausios administracinio poveikio priemonės.

Tarnybos vyriausiosios specialistės Sandros Lukošienės teigimu, būtent kovo–gegužės mėnesiais pernai rajone buvo užfiksuoti du gaisrai, kurie kilo dėl degančios žolės. Trys iškvietimai buvo gauti dėl degančių laužų. Tyčinių padegimų nenustatyta, tačiau gaisrų sausose pievose priežastimi vis tiek galėjo tapti žmonių atsainumas: be priežiūros palikti laužai, netinkamoje vietoje išpilti pelenai, pro automobilių langus išmestos neužgesintos cigaretės.

Kita problema – šylant orams, daugelis gyventojų maistą mėgsta gaminti lauke. Svarbu prisiminti, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.

S. Lukošienė akcentavo, kad laužus lauke užsikurti nedraudžiama, bet ne arčiau, kaip 30 metrų nuo statinių. Būtina paisyti ir kitų aplinkos apsaugos reikalavimų: sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas leidžiama deginti tik surinktas ar sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių kompostuoti arba panaudoti kitaip. Deginimo procesas privalo būti nuolat stebimas, o jį baigus, smilkstanti ugniavietė užgesinta užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Ką deginti galima, o ką – draudžiama

Sumedėjusių augalų dalis – stiebus, šakas, šaknis – lauko sąlygomis leidžiama deginti, kai nėra galimybių jų panaudoti ūkio reikmėms – kaip kurą šilumos energijai gauti, mulčiui pasigaminti.

O miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės gaisringumui, nieko negalima deginti. Šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, skelbia žiniasklaida. Surinktus ar sugrėbtus augalus, jų dalis, krūvas draudžiama deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško. Taip pat neleidžiama deginti ražienų, nenupjautos ir nesugrėbtos žolės, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų, nenupjautų ar nenukirstų sumedėjusių augalų, nebent jie būtų numatyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Su augalais ar jų dalimis negalima deginti bet kokių buitinių pramoninės ir kitų atliekų, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis – dažais, laku, klijais.

„Būtina paisyti visų įmanomų saugumo priemonių: degančios vietos nepalikti be priežiūros, laužavietę apkasti, kad nebūtų galimybės išplisti, turėti vandens ar kitų gesinimo priemonių ir jokiu būdu nedeginti, esant vėjuotai dienai“, – akcentus sudėliojo S. Lukošienė. Supratus, kad su ugnimi lengvai susidoroti nepavyks, specialistė patarė skubiosios pagalbos tarnybų ryšio telefonu 112 kuo skubiau kviestis ugniagesius.

• Rašyti komentarą (0)