– Manau, kad galėtume. Galbūt žmonės dar vieningesni būtų. Tik tai vienybei pastiprinti reikėtų aktyvaus lyderio. Seime tokio žmogaus nematau, gal tas tautos šauklys turėtų būti pašalinis, ne valdžios žmogus? Jei reiktų ginti, manau, atsirastų aktyvių, patriotiškai nusiteikusių žmonių.
Stasys BUTKUS:
– Jei tik prasidėtų karas – didžioji dauguma iš karto dingtų iš čia. O kas mus gins? Liks čia keli žmonės, kur tu čia ką apginsi prieš tokią armiją. Ukrainoje kiek slapstosi, neina į karą. Pas mus lygiai tas pats būtų – išsibėgiotų, išsilakstytų, jaunimas jau dabar pasiruošęs bėgti, liktų vieni senukai.
Rasa LIEBIENĖ:
– Manau, nelabai. Anais laikais vyrai nešė po centnerį, o dabar penki vyrai vieną gaidį kerta, kaip tą laisvę su tokiais vyrais atstovėsi? Nei jėgų turi, nei sveikatos, nei drąsos. Kokia gynyba su tokiais „patriotais“?
Žydrūnas GEDGAUDAS:
– Tai mes juk esame laisvi. O nuo ko ta grėsmė laisvei galėtų kilti? Ar neatrodo, kad mes patys sau esame agresyvūs? Tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuva visada bus Lietuva, o lietuviai visuomet bus lietuviais.
