![]() |
![]() |
|
Kovidas šiemet slepiasi, bet įsišėlo gripas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) duomenis. Kaip šiame kontekste atrodo Kretinga, palyginus su kitais apskrities rajonais? NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad situacija Kretingoje nėra nei pati geriausia, nei blogiausia – „per viduriuką“. Pavyzdžiui, netolimame Klaipėdos mieste praėjusios savaitės rodikliai kur kas prastesni. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kretingos rajone didžiausias buvo 3-ią metų savaitę, 4-ą – pakankamai ūgtelėjo, o štai 5-ąją savaitę šiek tiek sumažėjo ir, galima sakyti, stabilizavosi. Įvardinant absoliučiais skaičiais, 3-ią savaitę buvo užfiksuoti 129 gripo atvejai, 4-ą savaitę – 207, o 5-ą, tai yra praėjusią, savaitę – 187 atvejai. ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę buvo 478. „Lig šiol slėpęsis gripas šiemet įsišėlo, o štai Covid-19 atvejų labai sumažėjo, apskrityje serga vos vienas antras trečias žmogus“, – sakė R. Grigaliūnas. Anot jo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur gydomi sunkesnės būklės infekcinėmis ligomis sergantys žmonės iš visos apskrities, dėl gripo, pirmadienio ryto duomenimis, hospitalizuoti 2 asmenys, į Intensyviosios terapijos skyrių nepaguldytas nė vienas, tik vienas asmuo į ligoninę yra patekęs dėl kovido. NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus teigimu, nuo gripo, kurio sezonas prasidėjo 2024-ųjų spalį ir tęsis iki šių metų kovo, Kretingos rajone pasiskiepijo 1 tūkst. 224 gyventojai, tarp jų 649 vyresni negu 65-erių metų amžiaus, dažnai turintys gretutinių ligų. O tarp didelėje 18–64-erių metų amžiaus grupėje esančių asmenų pasiskiepijusiųjų yra 343. „Mes ir dabar skatiname gyventojus, ypač dirbančius dideliuose kolektyvuose, skiepytis. Juolab kad skiepai kompensuojami valstybės lėšomis“, – sakė R. Grigaliūnas. Saugantis gripo ir kitų ŪVKTI ligų, specialistai ragina laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną; ne tik du kartus per dieną, o gerokai dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus; neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir, sudarius skersvėjį bei patiems keliolikai minučių išėjus, vėdinti patalpas. „Ir, žinoma, prašome prisiminti medicinines kaukes, nesigėdyti jų užsidėti viešajame transporte, parduotuvėse, kitose susibūrimo vietose“, – sakė direktorius. Pajutus į gripą panašius simptomus – karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus – patariama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
|