„Snack baro“ J. Basanavičiaus gatvėje Kretingoje savininkai Daiva ir Sigitas Petkučiai socialiniuose tinkluose pasidalino incidentu ir jo vaizdo įrašu, įvykusiu jų sodybos teritorijoje, kai į ją buvo dukart įsibrauta plėšikaujančių jaunuolių. Verslininkai sakė, kad ši gauja nemažai daliai kretingiškių žinoma, nes yra ir daugiau nuo jų nukentėjusių. Tačiau jie – nepilnamečiai, ir įstatymai dėl jų veiksmų nėra griežti, todėl baro savininkai norėjo įspėti žmones, kad būtų budrūs ir pasiruošę galimoms grėsmėms.

Vienąkart apiplėšė, kitąkart nespėjo

D. Petkutienė „Pajūrio naujienoms“ išsamiai papasakojo apie abu įvykius: „Prieš dvi savaites, kai iškrito pirmasis sniegas, paryčiais, apie 4 val., šuo ėmė intensyviai loti, ir pamatėme po sodybą slampinėjant kažkokį jaunuolį, šis priėjo ir prie laukinių namų durų. Išpuolę į kiemą, pamatėme, kad yra išdaužtas vitrininis kieme esančio baro langas, įsibrauta į vidų ir išnešti keli buteliai alaus. Vyras šoko į automobilį ir pagal sniege likusius pėdsakus rado jaunuolį gretimoje Slėnio gatvėje, besiglaudžiantį vieno namo verandoje. Vyras sakė, kad šis išsyk krito ant kelių – dėde, nemušk – parsivežėme jį pas save, nes jau buvau iškvietusi policiją, kuri ir išsivežė tą jaunuolį.“

D. ir S. Petkučiai pusantros savaitės laukė pareigūnų atsakymo, sužinojo, kad vaikis ne pirmąkart apsivogė, kad jo tėvai iš Darbėnų, o šeima – socialinės rizikos. Tačiau įsilaužėlis buvo nepilnametis ir, verslininkės žodžiais, pareigūnai paaiškinę, kad dėl jo amžiaus jokių veiksmų prieš jį imtis negali.

Kitąkart į jų privačią teritoriją vėl buvo įsibrauta naktį, apie 2 val., po eglės įžiebimo šventės Rotušės aikštėje. „Pro langą pamatėme, kad per tvorą įšoko gauja jaunuolių. Išbėgome, ir šie išsigandę spruko į skirtingas puses. Nieko nespėjo padaryti, bet bėgdami visokias žodžiais grasino. Vyras vėl šoko į mašiną, nuvažiavo į miesto centrą, vieną iš gaujos atpažino. Atvyko policija, tačiau net nesakė, kad rašytume pareiškimą“, – kalbėjo „Snack baro“ savininkė.

Mano, kad įstatymai – per švelnūs

D. Petkuvienės žiniomis, visi jaunuoliai policijai taip pat žinomi, vienas jų – grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Susibūrė gauja, kuri iš vaikų atiminėja telefonus, buvę sumušę ir taksi vairuotoją. Tačiau nėra kam jų sutramdyti.

„Tai – nerimą kelianti situacija, kuri rodo, kad reikia patiems būti ypač atidiems. Raginame kaimynus ir miesto bendruomenę saugoti savo teritorijas ir dalintis informacija apie įtartinus asmenis. Tokios situacijos neturėtų būti toleruojamos, nors, mūsų atveju, teisinės priemonės prieš nepilnamečius – ribotos“, – tokiu raginimu socialiniuose tinkluose dalijosi D. ir S. Petkučiai.

Baro savininkės žodžiais, kai paviešino šią informaciją ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas į teritoriją įsibrovęs ir barą apiplėšęs jaunuolis, jiems skambino pasipiktinę kretingiškiai: neva, ką darome, nes nuo netramdomų jaunuolių veiksmų nukenčia ir kiti žmonės, ypač – vaikai.

„Kvaili įstatymai, kad negalima bausti nepilnamečio. Anksčiau – tik kažkuo prasikalto, tuoj įrašo į įskaitą, nemalonumai jam ir tėvams, o dabar apkvaišę svetimame kieme ką nori, tą daro, ir kaltų nėra“, – piktinosi verslininkė.

Ši situacija, tikino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas, jiems yra gerai žinoma, sprendžiama, ir tik laiko klausimas, kada paaiškės rezultatai: „Apie šiuos jaunuolius žinome kone viską – jų veiksmai skenuojami nuo užvarsčio iki kepurės. Jų atžvilgiu vyksta tiek teisiniai, tiek administraciniai veiksmai. Pareigūnai žino, stebi ir vyksta į jų susibūrimo vietas.“

Jaunuoliams – nuo 14 iki 18 metų. Ne visi jie yra iš socialinės rizikos šeimų, vieni gyvena tik su močiutėmis, kiti – su motinomis, kurios nesusitvarko su jais, o ir pačios už vaikų nepriežiūrą yra nesyk baustos, vyresni – iš globos namų. Tam tikrose bylose nuo 14 iki 16 metų amžiaus jaunuoliai nėra subjektai.

„Sutinku, kad dėl jaunuolių amžiaus įstatymai gal yra pernelyg švelnūs, prisipažinsiu, ir pats norėčiau tokiems įkrėsti beržinės košės, tačiau situaciją reikia spręsti teisiškai. Ne policija sukūrė įstatymus ir ne mums juos keisti. Antra vertus, vien baudomis nieko nepasieksi, kol gyvenimo pamokų neišmoks savo kailiu“, – įsitikinęs komisaras.

Tačiau, jo įžvalgomis, visuomenė neturėtų žvilgsnį kreipti tik į policijos pareigūnus, nes policija dirba jau su pasekmėmis, kai būtent visuomenei – mokyklai, tarnyboms, vaiko teisių ir šeimos institucijoms, kurių įsteigta daugybė, reikėtų įžvelgti tų jaunuolių veiksmų priežastis.

Šioms visoms tarnyboms,

A. Budgino teigimu, reikėtų pažvelgti į priešistorę: kokiose šeimose tie jaunuoliai gyvena, dirbti su jomis, kad vaikai nenueitų klystkeliais.

„Pats mačiau tą gaują, bendravau – jie nėra nepažeidžiami, kiekvienas turi savąjį achilo kulną, kurį tik reikia laiku apčiuopti. Tai yra didelė visuomenės, o ne vien policijos problema. Mes patys, kiek galime, dirbame prevencinį darbą – einame į mokyklas, rengiame susitikimus bendruomenėse, padarome savo darbą, o ir dar daugiau“, – pareigūnų munduro garbę gynė komisaras.

Sureagavo Vaiko teisių tarnyba

„Pajūrio naujienos“ dėl šios situacijos kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Komentarą atsiuntė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.

„Dažniausiai vaiko teisių gynėjams tenka aiškintis situacijas, kai vaikui saugumo pritrūksta namuose. Tačiau šalyje daugėja atvejų, kai susiduriama su vaiko ar grupės vaikų, paauglių netinkamu elgesiu viešumoje, tarkim, ir vagystėmis ar svetimo turto gadinimu. 

Įprastai vaiko teisių gynėjai, reaguodami į tokio pobūdžio situacijas, susitinka su vaiko šeima, individualiai pabendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso paties vaiko nuomonę bei aptaria galimą pagalbos poreikį. Jeigu nustatoma, kad vaikui ar šeimai yra būtina pagalba, vaiko teisių gynėjai ją inicijuoja, o socialiniai partneriai užtikrina reikalingų paslaugų teikimą.

Apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjams iki šiol nebuvo pranešta, tad apie tai sužinoję iš viešosios erdvės, jau kreipėmės išsamesnės informacijos į policijos pareigūnus, siekdami identifikuoti paminėtame įvykyje dalyvavusius vaikus ir išsiaiškinti jiems galimą pagalbos poreikį.

Už tinkamą vaikų auklėjimą ir jų elgesį, visų pirma, yra atsakingi tėvai. Tad jie turėtų rūpintis ir mokyti, kad vaikai bet kurioje aplinkoje elgtųsi atsakingai, būtų atsargūs, tausotų ne tik savo, bet ir svetimą turtą, gerbtų kitus žmones.

Su mažesnio amžiaus vaikais suaugusieji praleidžia gerokai daugiau laiko negu su vyresniaisiais, tad tėvams dažnai gali būti sudėtinga pastebėti, ką paaugliai veikia grįždami iš mokyklos ar kokias veiklas išbando susitikę su draugais. Todėl visuomet labai laukiamas ir sveikintinas yra ir aplinkinių žmonių pastabumas, susirūpinimas ir pilietiškumas, kai, pamačius neatsargiai ar kitų žmonių atžvilgiu nepagarbiai besielgiantį vaiką, yra siekiama atkreipti jo dėmesį, sudrausminti, įspėti apie galimus pavojus arba pranešti apie nerimą keliančias situacijas vaiko teisių gynėjams arba teisėsaugos atstovams.

Pastebėjus, kad vaikai pažeidžia viešąją tvarką ar daro kažką nelegalaus, pavyzdžiui, niokoja kitų žmonių turtą, vartoja neleistinas medžiagas, galima vaikus nufotografuoti ar nufilmuoti, ir tokį įrašą perduoti teisėsaugos atstovams, kurie toliau aiškinsis situaciją ir suteiks reikiamą pagalbą.

Svarbu žinoti, kad nors vaikų atvaizdas yra saugomas įstatymo ir įprastai norint juos filmuoti ar fotografuoti reikia tėvų ar globėjų sutikimo, tačiau toks reikalavimas negalioja, jeigu yra fiksuojamas viešosios tvarkos pažeidimas ar kitas nusižengimas.“

G. Noliūtės žodžiais, gerai, kad atsiranda žmonių, kurie rūpinasi ne tik savo, bet ir viešumoje pastebėtų vaikų saugumu. „Visais atvejais, gavę informaciją apie konkrečius vaikus, rizikuojančius savo sveikata ar aplinkinių gerove, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir aiškinasi, iš kur kyla toks vaikų elgesys“, – paaiškino ji.

---

Kilus klausimams, pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima paskambinus nemokamu tel. 0 800 10800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

• Rašyti komentarą (27)