|
|
|
Brigada „Lietuva“ sėkmingai kuriasi Lietuvoje
Šiemet rugsėjo 13 dieną Berlyne, dalyvaujant Lietuvos krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui, pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavo spalio 3 dieną. Apie Vokietijos brigadą mūsų šalyje kalba ir dideli, ir maži, mieste ir kaime, jos laukiama, ir tai nėra tušti žodžiai, nes apklausos rodo, kad 85 proc. šalies gyventojų teigiamai vertina Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Brigados įkurdinimo žingsniai tvirti Projektą kuruojantys praėjusios kadencijos laikinai pareigas einantys Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai patvirtino, kad dėl užsienyje kilusių atgarsių apie porinkiminius šalies politinių partijų susitarimus brigados dislokavimo planai nesikeis ir bus vykdomi taip, kaip numatyta dvišaliame susitarime. Vokietija taip pat šiuo metu ištikta politinės krizės, iš kurios tikimasi išbristi per pirmalaikius rinkimus, numatytus vasario 23 dieną. Šio grandiozinio projekto užuomazga atsirado NATO viršūnių susitikime Vilniuje, o toliau rutuliojosi praėjusį gruodį abiejų šalių gynybos ministrams pasirašius susitarimą, kuriame buvo numatytas veiksmų planas, kas ir kuomet konkrečiai turėtų įvykti. Galiausiai susitarimas buvo patvirtintas šių metų rugsėjo mėnesį šalių gynybos ministrams pasirašant sutartį Berlyne. Apie 4 tūkst. 800 kariškių ir apie 200 civilių iš Vokietijos jau kitąmet turėtų persikelti trejiems metams į Lietuvą su naujai kuriama Vokietijos gynybos ministerijos („Bundeswehr“) „Lietuvos Brigada 45“ arba tiesiog vokiškai vadinama „Brigade Litauen“. Brigada bus pavaldi Vokietijos „Divizijai 2025“ ir veiks kaip sunkioji kovinė brigada. Apie Vokietijos pasiryžimą priimti galimus iššūkius paliudijo ir šią vasarą Pabradėje pasakyta Vokietijos kariuomenės vyriausiojo inspektoriaus generolo Carsteno Breuerio frazė: „Vokietija laikosi savo žodžio. Ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.“
Brigados įkurdinimo darbai vyksta Pirmoji už brigados dislokavimą atsakinga komanda į Lietuvą atvyko dar pavasarį, rudenį persikėlė maždaug 200 asmenų štabas, koordinuojantis brigados atvykimo ir įkurdinimo veiksmus. Ateinančiais metais bus pradedamas karių ir technikos perkėlimas. Brigadą sudarys 22-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Oberviechtacho (Bavarijos), 203-iasis tankų batalionas iš Augustdorfo (Šiaurės Reino-Vestfalijos), taip pat bus integruojama Lietuvoje jau esanti NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Performuota į daugianacionalinį batalioną ji taps sudėtine brigados dalimi. Brigados perkėlimas bus vykdomas laipsniškai ir vyks 2025–2026 metais. Visas kovinės brigados pajėgumas bus pasiektas 2027 metais. Brigadai vadovaus lietuviškai jau neblogai pramokęs ir mūsų kalbą toliau tobulinantis brigados generolas Christophas Huberis, savo prisistatymo kalbą pasakęs lietuviškai. Šiam Badeno-Viurtembergo žemės Eslingene prie Nekaro gimusiam kariškiui mūsų šalis pažįstama nuo 2017 metų. Tada Ch. Huberis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas. Įdomumui – Baltijos šalių karinį „šefavimą“ NATO valstybės yra pasiskirsčiusios taip, kad Estija bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės ginkluotosiomis pajėgomis, Latvija – su Kanada, o Lietuva – su Vokietija. Pirmas žingsnis nuo pat Antrojo pasaulinio karo Tokiam dideliam projektui įgyvendinti tai rekordiškai trumpas laikas ir didžiulės, taip pat ir finansinės, abiejų šalių pastangos. Berlynas dengs brigados apginklavimo ir išlaikymo išlaidas. Vokietijai, preliminariais skaičiavimais, šiai brigadai išlaikyti ir apginkluoti teks parūpinti nuo 6 iki 9 milijardų eurų, kurie daugiausiai bus išleisti ginkluotei įsigyti, ir dar apie 800 milijonų eurų kasmet karinės bazės veiklai palaikyti. Prie visų finansinių išlaidų reikėtų pridėti ir moralinį Vokietijos pasirengimą ginti Lietuvą ir rytines NATO sienas nuo agresorės Rusijos. Tai yra pirma tokio pobūdžio misija po Antrojo pasaulinio karo, kadangi iki šiol Vokietija nedislokuodavo savo ginkluotųjų pajėgų kitose šalyse. Tokios politikos šalis buvo nusprendusi laikytis ir laikėsi ilgus metus. Tačiau, anot Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriusio kalbos, pasakytos per vieną vizitų Pabradės poligone, pasaulis dabar yra kitoks, negu buvo iki 2022 metų vasario 24 dienos, vadinasi, ir Bundesvero, tai yra Vokietijos kariuomenės misija pasikeitė, ir dabar dėmesys turi būti sukoncentruotas į nacionalinę ir sąjungininkų gynybą. Beje, Vokietijos gynybos ministerija yra parengusi gražų vaizdo pasakojimą apie vieno pirmųjų į Vilnių atvykusių puskarininkių patirtį ieškant gyvenamojo būsto. Tokie teigiami ir šilti atsiliepimai Lietuvos įvaizdžiui ir pažinimui yra geriausia reklama. O kai į šalies gyvenimą įsilies dar keletas tūkstančių vokiečių, kurie, tikėkimės, taip pat išsiveš tik gerus įspūdžius, mūsų šalis bus laimėjusi ne tik dėl saugumo, bet ir savo vardo garsinimo. Lietuva skubinasi pasirengti brigados priėmimui Pagrindinė brigados ir jos štabo dislokacijos vieta – Rūdninkai. Rukloje toliau veiks daugiašalis batalionas, arba NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, tačiau numatomi ir papildomi vienetai. Logistinio aprūpinimo bazės bus kuriamos Rukloje ir Rūdninkuose. Antrinės logistinio aprūpinimo bazės planuojamos ir kitose Lietuvos vietovėse.
Karinės infrastruktūros sukūrimas – išimtinai Lietuvos įsipareigojimas. Rūdninkuose karinė infrastruktūra bus plėtojama intensyviausiai – čia turės atsirasti ne tik kareivinės, bet ir štabai, valgykla, technikos remonto ir garažų infrastruktūra, nutiesti vidaus keliai. Šios statybos – galimybė Lietuvos verslui, kadangi šiuos objektus Rūdninkuose ir Rukloje planuojama vystyti kartu su verslu, pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę. Didžioji dalis infrastruktūros Rukloje bus įgyvendinama per NATO paramos ir pirkimų agentūrą NSPA. Teks pasirūpinti ne tik kariniais dalykais Taip pat kariams, atvykstantiems su šeimomis, apgyvendinti būstų ieškoma Vilniuje ir Kaune. Vienas svarbiausių Vokietijos karių reikalavimų ieškant gyvenamosios vietos – greitas susisiekimas su būsimos tarnybos vietomis, o karių šeimoms aktualu pasiekti švietimo įstaigas, darželius, be to, jie pageidautų gyventi Vilniuje ir Kaune. Didžiausiuose šalies miestuose dairomasi galimybių apgyvendinti taip pat ir be šeimų atvykstančius karius. Metų pradžioje Vokietijos atstovams buvo pristatyti projektuojami ar jau statomi nauji būstai Vilniuje ir Kaune. Lietuvos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija surengė renginį „Pramonės diena“, į kurį buvo pakviesta 19 nekilnojamojo turto vystytojų. Tuo siekta informuoti Vokietijos pusę apie stipriausių Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų šiuo metu plėtojamus projektus ir sulaukti partnerių komentarų, kokio tipo projektai geriausiai atitiktų atvykstančiųjų lūkesčius. Geresniam oro susisiekimui tarp Lietuvos ir Vokietijos nuo gegužės mėnesio tarp Vilniaus ir Hamburgo atidarytas naujas maršrutas, taip pat peržiūrima, kaip šiam tikslui geriau pritaikyti kitus jau esamus oro linijų reisus. Galvojant apie kartu atvykstančius šeimų narius, Lietuvos užimtumo tarnyba, bendradarbiaudama su brigados koordinatoriais ir kitais partneriais, sukūrė specialų interneto puslapį, kuris padės į Lietuvą atvykstančių Vokietijos brigados karių šeimos nariams lengviau integruotis mūsų šalyje. Čia vokiečių ir anglų kalbomis bus pateikiama išsami informacija apie darbo rinką ir užimtumo galimybes Lietuvoje. Tikėkimės, čia laukiami į mūsų šalį persikėlę vokiečiai nenusivils. O mums Vokietijos karių buvimas čia turi stiprią priešo atgrasymo reikšmę ir suteiks daugiau saugumo žinant, kad prireikus ši brigada bus priešakinėse Lietuvos gynybos linijose. Dieve padėk, kad šios misijos jai atlikti niekada netektų.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
„Plungė“
|
|
