|
Dovanodamas paveikslus – dovanoja ir džiaugsmą sergantiesiems
Vilniuje gyvenantis dailininkas meno kūrėjas Viktoras Šatas yra gerai žinomas Padvarių socialinės globos namų gyventojams – jau kelerius metus šios globos įstaigos sienas puošia menininko dovanoti paveikslai. Jų dailininkas padovanojo ir Kretingos ligoninei. Tai buvo padaryta mūsų kraštiečio Romualdo Beniušio rūpesčiu. „Aš labai džiaugiuosi, kad mano tapyti paveikslai gyvena antrąjį gyvenimą“, – pripažino ne per seniausiai Kretingoje viešėjęs ir Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje apsilankęs V. Šatas, pasidžiaugęs, kad jo darbai Padvarių socialinės globos namų direktorės Rimos Narmontienės ir Kretingos ligoninės vadovų pastangomis buvo puikiai įrėminti, surado ir vietą, kurioje globos namų gyventojai ir ligoninės pacientai gali pasigrožėti spalvomis, pajausti dailininko kuriamą nuotaiką, pabūti susimąstymuose, galbūt – nusiraminti. „Pabuvoję Kretingos ligoninėje, kur mus pasitiko ir maloniai pabendravo ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, ir jo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus, matėme tuščių erdvių, kur taip pat galėtų apsigyventi mano darbai“, – kalbėjo V. Šatas, jam pritarė ir Kretingą menininkui aprodęs R. Beniušis. Padvarių socialinės globos namams V. Šatas yra padovanojęs per 30 darbų, dar 4 įteikė per šią viešnagę, o Kretingos ligoninėje eksponuojama 15 meno kūrėjo paveikslų.
„Lankydamasis Kretingoje tiesiog pasidžiaugiau, kad mano darbai kažkam suteikia papildomą grožį, o aš į juos pasižiūrėjau jau kaip į svetimą darbą – supratau, kur galėčiau tobulėti, ką – daryti kitaip“, – prisipažino V. Šatas, kuris per viešnagę Kretingoje paliko savo darbų Salantų kultūros centre rengiamai parodai, o vieną paveikslą padovanojo Gražinos ir Justino Kasperaičių šeimai, kurios sodyboje Imbarėje įvyko minėjimas Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Dailininkas V. Šatas, gimęs 1955-aisiais Pasvalio rajono Vaškų miestelyje, baigęs architektūros studijas dabartiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete pagal paskyrimą dirbo gamykloje „Plasta“ dailininku. Keičiantis santvarkai, po įmonės bankroto, 20 metų dirbo Lietuvos dailės muziejuje, Parodų ir ekspozicijų skyriuje. Piešti, tapyti būsimasis meno kūrėjas pradėjo būdamas devintokas. „Mane visada traukė menai, o parodose dalyvauju nuo 1982-ųjų“, – V. Šatas, apibūdindamas savo kūrybą, pripažino, kad ji nėra moderni, labiau – tradicinė, o didžiausios įtakos jam, kaip menininkui, turėjo postimpresionistai Sezanas, Van Gogas, Gogenas. „Jie mane sužavėjo savo aukščiausios rūšies tapyba ir kiekvienas jų – absoliučiai originalus“, – menininkas kalbėjo, kad jo darbų idėjos kyla iš natūros, tačiau būna, kad darbo eigoje kai kas ir keičiasi, nes suveikia emocijos, fantazija, kūrybos laisvė. V. Šato tapyba – švelnių ramių spalvų, tad ji išties teigiamai gali paveikti kenčiantį, susijaudinusį, savo ligos ar negalios rūpesčiuose paskendusį žmogų. „Dovanoti paveikslus man – tai dovanoti džiaugsmą kitiems. Kas iš to būtų, jeigu mano darbai gulėtų kur nors rūsyje mano namuose Vilniuje... Tegu jie keliauja ir teikia emocijų kitiems“, – įsitikinęs V. Šatas, kurio visą kasdienybę namuose Vilniaus Antakalnyje užima tapyba. Pasidžiaugęs viešnage Kretingoje, ligoninėje ir Padvarių socialinės globos namuose, pabuvojęs Salantuose, dailininkas ypač pagyrė mūsų Kretingą ir jos aikštę. „Būtent žaluma, skveras kuria tą patrauklumą, kurį turi Rotušės aikštė Kretingoje. Atsisakyti to ir užpilti viską betonu būtų didelis nesusipratimas“, – sakė dailininkas.
|