Vaiva ir Ugnė (kairėje) – geriausios draugės, pasirinkusios studijuoti retą studijų kryptį. Merginos tikisi, kad taip jos atvers sau duris į kitokį pasaulį.

Palangiškės Vaiva Getnerytė ir Ugnė Grigas nuo rugsėjo pajūrį iškeitė į Vilnių ir ten ėmėsi studijuoti japonologiją. Kaip pripažino merginos, kai kam šių studijų kryptis nei girdėta, nei matyta, tad tenka paaiškinti. Bet pačios šiomis studijomis mėgaujasi ir svajoja vieną dieną nukeliauti į Japoniją, kur praktiškai pritaikys savo jau pradėtas kaupti žinias.

Draugystė – nuo mokyklos suolo

Pasiteiravus merginų, kada užsimezgė jų draugystė, jos papasakojo, kad ėmė draugauti kiek vėliau negu pradėjo kartu mokytis.

„Bendraklasės buvome nuo pirmos klasės, tačiau susidraugavome tik aštuntoje. O turbūt tai nutiko todėl, kad tuo metu buvo nutrūkusi kita ilga draugystė – man trūko tos geriausios draugės gyvenime. Pomėgiai pradėjo formuotis po truputį, mane Ugnė įtraukė į jos jau žinomus dalykus, ir aš ją taip pat“, – pasakojo Vaiva.

Ugnė pripažino, kad tai įvyko jau senokai. „Nelabai atsimenam pačios, tiesiog kažkokią dieną kažkaip pradėjom kalbėti ir mūsų asmenybių bruožai labai sutiko. Kadangi asmenybės panašios, turėjom ir sutampančių pomėgių“, – patvirtino ji.

Draugystės neišskyrė ir skirtingos studijos, nes dėl panašių pomėgių jos abi patraukė ta pačia kryptimi.

Paklausus, ar visada svajojo rinktis tą pačią specialybę, jos patikino, kad iš anksto apie tai negalvojo.

„Net nežinojau, kad tokia egzistuoja, buvo galvota apie keletą sričių, tačiau po kiek laiko jos vis atkrisdavo, iki kol 9-oje klasėje mama pranešė apie Azijos studijas“. – pasakojo Ugnė.

Vaiva taip pat patikino, kad ilgą laiką negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. „Ir visos mano idėjos nesutapo su Ugnės. Bet kai sužinojau, kad Ugnė studijuos japonologiją, ir aš panorau labiau įsigilinti į tą sritį“, – šypsojosi mergina.

Kodėl būtent tokia studijų kryptis

Tad kodėl – japonologija? Ugnė daugiau papasakojo apie mamos padarytą įtaką: „Mama vis pasakodavo apie savo patirtį Japonijoje ir jos grožį, tad nuo vaikystės ta šalis mane traukė, kai sužinojau, kad galima studijuoti apie Japoniją, kaip ir aišku pasidarė.“

Japonija, kaip patikino Vaiva, jau seniai traukė ir ją. „Visi jos gamtos vaizdai, kultūra, istorija ir legendos man buvo patrauklios. Gal patiko ir todėl, nes labai skyrėsi nuo Lietuvos kultūros, tas neįprastumas mane įtraukė. Galvojau, mokslas ir pomėgiai turi būti atskiri dalykai, bet suaugusi supratau – galiu studijuoti tai, kas iš tikrųjų mane domina“, – teigė Vaiva.

Sudėtinga kai kuriems sutiktiems žmonėms ir išaiškinti, o kas tai per studijos.

Vaiva juokavo, jog seniau tiesiog sakydavo, kad studijuoja japonologiją, bet, greitai supratusi, jog daug žmonių net nežino, ką tai reiškia, tai dabar sakanti, kad studijuoja japonų kalbą, bet iš tikrųjų mokosi daug daugiau, ne tik kalbą.

O Ugnė sakė ir toliau sakanti, kad studijuoja japonologiją. „Žmonės jeigu supranta, tai toliau aiškinti ir nelabai reikia, jei ne – papasakoju išsamiau, jog japonų kalba, kultūra, religija, istorija įeina į studijas“, – šypsojosi viena pašnekovių.

Kaip patikino merginos, šis studijų pasirinkimas nėra populiarus, grupėje mokosi iki 20 studentų. Bet iš Azijos studijų tai – populiariausia kryptis.

Įdomios paskaitos

Beveik praėjus pirmajam naujų mokslo metų mėnesiui, abi merginos patikino, kad jis neišgąsdino, studijos kaip tik labai džiugina.

„Kol kas atrodo įdomu, tikrai yra noro mokytis ir pagilinti žinias, praplėsti akiratį“, – sakė Ugnė.

Jai pritarė ir Vaiva: „Jaučiuosi lyg įkvėpiau gryno oro. Pagaliau darau tai, kas yra įdomu, ir nesu priversta mokytis to, kas manęs nedomina. Ir patinka krūvis, ne per daug paskaitų, kartais net po vieną per dieną.“

Pašnekovės tyrinėja visas paskaitas, tačiau jau suprato, kad vis dėlto įdomiausia bus pati japonų kalba bei kultūra. Jau turėjo kelias paskaitas su japonų kalbos dėstytoju, kuris paliko labai gerą įspūdį.

Kaip pasakojo japonologijos studentės, pati pagrindinė studijų dalis yra, žinoma, japonų kalba ir jos pratybos. Taip pat mokosi apie japonų kultūrą ir jos tyrimus, akademinės anglų kalbos ir apie intelektinės Vakarų kultūros raidą. Nors kai kurie dalykai, atrodo, neturi nieko bendro su Japonija, buvo paaiškinta, kad temos vienaip ar kitaip tikrai bus susijusios su Japonija.

Kūryba – svarbi Vaivos gyvenimo dalis. Jos potėpiuose daugiausiai vyrauja žmonės.

Svajoja vykti į Japoniją

Pasiteiravus, ar ketina po studijų, o gal net ir per jas, apsilankyti Japonijoje, jos sakė, kad tikrai apie tai galvoja ir nedvejoja, kad ši svajonė išsipildys.

„Studijuoti japonologiją ir pasirinkau su ta intencija, kad vieną dieną galėčiau keliauti ar net pagyventi pačioje Japonijoje. Deja, dar nesu ten buvusi, tad noras su kiekviena diena vis auga“, – šypsojosi Ugnė.

Vaivai taip pat dar neteko būti šioje šalyje, tačiau ji atvira: jei toks šansas atsirastų, tikrai norėtų aplankyti Japoniją kuo greičiau. „Manau, trečiame kurse galėčiau bandyti. Tada turėčiau pakankamai žinių suprasti kalbą ir kultūrą ir tikrai nepasigailėčiau. O po studijų, jei niekas nepasikeis, bandysiu planuoti ten dirbti ir gal net gyventi“, – planais pasidalino Vaiva.

Merginos džiaugėsi ištrūkusios ir iš nedidelio pajūrio miesto. Vilnius joms patinka.

„Gal skamba keistai, bet Vilniuje jaučiuosi jau kaip antruose namuose. Man labiau tinka gyventi didmiesčiuose, esu aplankiusi pakankamai daug visokių šalių, ir visada laukiau to momento, kada tai būtų mano kasdienybė. Ir noras išsipildė. Aišku, tik gaila palikti savo šeimą namuose, bet laiko tikrai surasiu aplankyti“, – kalbėjo Vaiva.

Ugnė atviravo, kad pajūryje jai per mažai veiklos. „Gyvenant pajūryje nelabai ir vertinau jį, nors kitiems čia svajonė gyventi. Tačiau aš daugiau čia įžvelgiau minusų – čia nieko nėra be gamtos, nėra, kur nueiti bei ką daug nuveikti, tik pasivaikščioti po tas pačias vietas. Sostinė vis tiek didesnė, gali kiekvieną dieną atrasti kažką naujo, miestas toks jaunatviškas, čia jaunimas daug laiko skiria įvairioms veikloms, daug renginių, užsiėmimų“, – sakė ji.

Vaiva pridūrė, kad Vilnius jai pasirodė idealus miestas studijuoti. Jų fakultetas – vidury senamiesčio. „Kiekvieną dieną nors ir keliesi anksti, žinai, kad matysi ir vaikščiosi pro senus ir įspūdingus pastatus. Taip pat Vilniuje yra tiek daug skirtingos tautybės žmonių. Man tai sudaro įspūdį, kad Vilnius yra tikrai draugiškas ir priimantis miestas. Taip įgyji ir įdomių pažinčių“, – sakė ji.

Meniškoji merginų pusė

Pašnekovės turi ne tik svajonę išmokti mums ganėtinai egzotišką kalbą, bet jos ir labai meniškos: Vaiva mėgsta piešti, Ugnė fotografuoti.

„Aš tiesiog domiuosi menu. Nuo vaikystės lankiau muzikos mokyklą, grojau pianinu ir šokdavau – lankiau ansamblį, piešdavau, fotografuoju. Visada norisi perteikti kokią nors emociją savo darbais, norisi, kad žmogus susimąstytų pamatęs mano darbą, gal įsižiūrėtų į detales“, – apie savo meniškąją pusę kalbėjo Ugnė, įsitikinusi, kad fotografija ją lydės visą gyvenimą, net jei ir nesvajoja būti profesionalia fotografe.

Vaiva irgi sakė, kad ją menas supo visą gyvenimą. „Nuo vaikystės norėdavau piešti ir piešti. Taip pat esu pabaigusi meno mokyklą – grojau kanklėmis. Man kūryba yra svarbi gyvenimo dalis, gal todėl ir pasirinkau tokias įdomiais studijas. Man labiausiai patinka piešti žmones „semi“ realistišku stiliumi. Man menas yra įrankis, padedantis nusikratyti streso ir išreikšti stiprius jausmus popieriaus lape“, – kalbėjo Vaiva.

Gabrielė KAIRYTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)