Palangos m. viešosios bibliotekos interneto skaitykloje atidaryta pirmoji Adomo Leonavičiaus grafikos paroda – iš viso eksponuojama 13 įvairaus formato darbų, sukurtų maždaug per 6 mėnesius.

„Nes grafikoje, kaip ir gyvenime, yra juoda ir balta“, – kodėl pasirinko būtent šią meno sritį, atviravo pirmąją parodą surengęs palangiškis Adomas Leonavičius.

Jaunojo autoriaus žodžiais, daugelis grafikų savo kūrybą atskleidžia plunksna ir juodu tušu ant popieriaus lakštų, o jis mieliau renkasi drobę, naudoja itin smulkius – 0,3 ar 0,5 mm storio – markerius.

„Prie kai kurių darbų užtrukau po mėnesį ir ilgiau, man svarbu buvo akcentuoti kiekvieną detalę – kad parodos lankytojas ne tik pasižiūrėtų ir nueitų, o pastovėtų ilgiau, įsigilintų, įsigyventų“, – sakė kurorte prie jūros gimęs ir augęs vaikinas.

Jo pažintis su meno pasauliu prasidėjo Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje, kurią baigė būdamas septintokas, o prasitęsė Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Tačiau čia Adomas pasimokė vos tris mėnesius. Nepatiko standartai, kai dėstytojai liepdavo daryti būtent taip, o ne kaip moksleivis nori, „rėmai“ trukdė saviraiškai.

Autorius naudoja drobę ir labai mažo storio markerius, kuriais atskleidžia ir smulkiausias kūrinio detales.

„Menus nustūmęs į šoną, pačiam sau netikėtai įstojau ir baigiau profesinę mokyklą, tapau suvirintoju – galvojau, gyvenime reikės kažką dirbti, iš kažko gyventi“, – atviravo pašnekovas.

Po ilgo laiko pieštuką į rankas jis vėl paėmė, kai 9 mėnesiams buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos.

„Supo įvairių charakterių žmonės, jų – labai daug, vieni tave priima, kiti – atstumia. Norėjosi išsisakyti, ką tokiomis akimirkomis išgyvenu – tikriausiai visada taip būna, kai dėl ko nors būna labai sunku arba labai džiaugiesi“, – pasakojo Adomas.

Kodėl jis pasirinko grafiką? Todėl, kad pirmiausia išmoko ir jau yra padaręs ne vieną tatuiruotę, kad grafikoje, kaip ir gyvenime, yra juoda ir balta, kad gėris kovoja su blogiu.

Jo paroda neatsitiktinai pavadinta „Netuščia naktis“ – esą nors šis paros laikas ir atrodo tamsus, bet nėra tuščias, jame vyksta daug įvairių dalykų.

„Kartais manęs klausia, kodėl aš, iš esmės būdamas draugiškas ir ramus žmogus, figūras piešiu tokiais keistais, pakreiptais veidais? Atsakau, kad jose – mano išgyvenimai, mano išleistas liūdesys, galbūt pyktis ir džiaugsmas. Juk vieni antai eina į sporto salę „garo“ nuleisti boksuojantis į „kriaušę“, o aš energiją išlieju juodai baltais piešiniais“, – teigė A. Leonavičius.

• Rašyti komentarą (1)