Baigiamoji atsisveikinimo su Palangos senosios gimnazijos bendruomene akimirka. Leonas Šidlauskas – dešinėje.

Liepos 15-oji Palangos senojoje gimnazijoje direktoriui Leonui Šidlauskui buvo paskutinė. Ugdymo įstaigai jis vadovavo pastaruosius 8-erius metus. Per tą laiką pavyko sukurti išskirtinę aplinką, darbo kultūrą, šalyje itin gerais moksleivių pasiekimais garsėjančią gimnaziją, kurią baigę abiturientai sėkmingai įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Gerą mokyklą kuria geri mokytojai“, – įsitikinęs L. Šidlauskas, nuopelnų neprisiėmęs vien sau.

Dešimt principų sukūrė pats

Simbolinis direktoriaus atsisveikinimas su mokyklos bendruomene jau įvyko: šventiškai nuteikė kūrybiški gimnazistų atstovai, gražių žodžių pasakė miesto meras Šarūnas Vaitkus, bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas, mokinių tėvai. Pedagogai ir kiti darbuotojai savo patirtis perteikė Kristijono Donelaičio tekstais. „Klasiko įžvalgos ir epinis pasakojimas apie žmogaus gyvenimo bei darbo prasmę mane ir prajuokino, ir pakylėjo, ir leido ne sentimentaliai visiems padėkoti už kartu praleistą laiką, nuveiktus darbus“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo L. Šidlauskas.

Dešimt aukštos ugdymo kultūros kūrimo principų jis yra pats suformulavęs ir jų laikėsi: jeigu darysime, kaip visi, – bus kaip visur, o visur yra labai nekaip; turime daryti viską, kad Lietuva Palangoje neprarastų nė vieno talentingo mokinio, tačiau mūsų siekis bus nieko vertas, jeigu nepasirūpinsime mokymosi sunkumų turinčiaisiais; geras mokytojas – mokyklos turtas. Gera mokykla kainuoja. Mokytojas turi turėti ugdymo įrankius ir galimybes kokybiškam ugdymui; žinoti ir stebėti, kas vyksta pažangiausiose Lietuvos mokyklose; gyvenimas be meno – nevisavertis. Mokykloje turi būti vietos ir profesionaliajam menui; istorinės atminties palaikymas ir pilietiškumo ugdymas – ne antraeilis dalykas; į mokyklos teritoriją neįsileisti praeities švietimo viešojo administravimo kultūros; kaip turi būti, gali ir nežinoti, bet kaip neturi būti, žinoti privalai. Visada reaguoti į profesinę tuštybę, pasitikėti mokytojų kūrybiškumu, eksperimentais; tik mokykloje dirbantys žmonės gali sukurti gerą mokyklą. Visi kiti arba mokyklai padeda, arba ją žlugdo; jokios tolerancijos nepagarbiems santykiams.

Karjeros vingiai

L. Šidlauskas – Sibiro tremtinių vaikas, 1954-aisiais gimė Tomsko srityje. Į Palangą likimo keliai atvedė 1976-aisiais. Baigęs dabartinę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tuometinėje Pirmojoje vidurinėje mokykloje (dabar Senoji gimnazija) dirbo muzikos mokytoju, vadovavo vyresniųjų klasių mokinių mišriam chorui, kuris 1986-aisiais buvo išrinktas geriausiu miesto mokinių meno kolektyvu, dalyvavo Dainų šventėse. Taip pat yra buvęs kurortinių įstaigų susivienijimo „Linas“ akompaniatorius, vokalinio instrumentinio ansamblio vadovas, o vėliau, Lietuvos atgimimo metais, karjeros laiptais pakilo iki Palangos kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pareigų. Jam vadovaujant, visos Palangos miesto savivaldybės švietimo įstaigos tapo ūkiškai ir finansiškai savarankiškos, pagal vakarietiškos mokyklos modelį buvo įgyvendinta mokyklų tinklo pertvarka. Į istoriją įeis, kad būtent L. Šidlausko pastangomis, padedant Švedijos Simrishamno miesto specialistams, pagal Švedijos modelį Palangoje buvo įdiegta pažangi specialiųjų poreikių mokinių ugdymo sistema, įkurta Švietimo pagalbos tarnyba, be to, jis daug prisidėjo ir prie ugdymo sąlygų sukūrimo Lietuvos vaikams, turintiems kochlearinius implantus.

L. Šidlausko ir mokyklos bendruomenės pastangomis 1999-aisiais Palangos pirmajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas ir mokykla pakeitė pavadinimą į Palangos senoji gimnazija. L. Šidlauskas šiai mokyklai pradėjo vadovauti nuo 2015-ųjų – jau per trejus metus pavyko pasiekti, kad iš antrojo gimnazijų reitingo šimtuko gimnazija atsidurtų pirmame reitingų penkiasdešimtuke.

Dabar gimnazija pasikeitusi neatpažįstamai: įrengta biotechnologijų laboratorija, treniruoklių salė, modernizuoti gamtos mokslų kabinetai, lietuvių kalbos kabinetus papuošė unikali lietuvių rašytojų portretų kolekcija, dailės ekspozicijų erdvėje eksponuojamos profesionaliojo meno parodos. Po pastato rekonstrukcijos atkurtos autentiškos interjero detalės: sudėtas uosinis parketas, ąžuolinės durys, portugališkų plytelių laiptų aikštelės, granitiniai įėjimo laiptai, mediniai laiptinių porankiai. Koridoriuose – gera garso stiprinimo sistema, kiekviename kabinete – po belaidžio interneto stotelę bei prieigą interaktyviam ekranui. Tęsiasi stadiono rekonstrukcijos projektas, įgyvendinama Lietuvos tūkstantmečio mokyklos programos pažangos plano dalis, susijusi su Palangos senosios gimnazijos ir Savivaldybės vykdomu STEAM projektu.

Į akis negali nekristi atnaujinto pastato fasadą puošianti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jūratės Galinauskienės parinkta M. K. Čiurlionio citata: „Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi“. Šie prasmingi žodžiai palangiškiams jaunuoliams yra tarsi priesakas, įkvepiantis patiems siekti mokslo aukštumų, eiti tolyn, žvalgytis nuo savo „pasistatytų“ bokštų.

LR Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Palangos senojoje gimnazijoje 2023 m.

Į aukštąsias mokyklas įstoja daugiausiai

Per pastaruosius ketverius metus Senosios gimnazijos mokiniai tapo 49 Lietuvos mokinių respublikinių konkursų ir olimpiadų prizininkais bei nugalėtojais, iškovojo 11 aukso medalių. Du mokiniai tapo pasaulinės ir Baltijos šalių olimpiadų prizininkais. Šiemet du moksleiviai pakviesti atstovauti Lietuvai pasaulinėje geografijos olimpiadoje. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, pagal mokinių pasiekimus respublikinėse olimpiadose ir konkursuose, Palangos senoji gimnazija tarp 360 Lietuvos gimnazijų 2020-aisiais buvo 6 vietoje, 2021 m. – 16-oje, 2022 m. – 8-oje vietoje. Pagal stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus, 2023 m. Palangos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių reitinge užėmė pirmąją vietą – į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 75 proc. abiturientų. Du gimnazijos mokytojai – 2005-aisiais lituanistė Jūratė Galinauskienė ir 2022-aisais geografas Nerijus Vaišvilas išrinkti Lietuvos Metų mokytojais.

Ryškus pėdsakas – ir Kretingoje

Bet ne mažiau ryškų pėdsaką L. Šidlauskas yra palikęs ir Kretingoje, kur 2008-ųjų iki 2015-ųjų dirbo Pranciškonų gimnazijos direktoriumi. Įstaiga, veiklą pradėjusi kaip nevalstybinė ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai priklausanti mokykla, jo vadovavimo metais iš ketvirto Lietuvos gimnazijų reitingo šimtuko pakilo į penkiasdešimtuką, pozicijų neapleido ir vėliau.

Pasak L. Šidlausko, kartu su broliais pranciškonais jam pavyko įgyvendinti pažangą kuriančią ugdymo sistemą, 2012-aisiais, finansuojant iš Kretingos kilusiam akademikui Vladui Bumeliui, įsteigti vieną pirmųjų Lietuvos mokyklose bio-technologijų laboratoriją, atnaujinti gimnazijos bei šv. Antano rūmų pastatus.

„Daug erdvės ir šioje mokykloje skyrėme ugdytinių saviraiškai, gimnazija taip pat visada garsėjo moksleiviais respublikinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais bei prizininkais“, – sakė L. Šidlauskas.

• Rašyti komentarą (2)