Tapybos procesas leidžia užmiršti gyvenimo bėdas ir rutiną

Pedagogė Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, tapyti pradėjusi prieš pusantrų metų, kūrybos džiaugsmu dalinasi ir su kitais – jos 11-oji darbų paroda šiuo metu eksponuojama Ylakiuose Skuodo rajone.

Kretingiškė pedagogė Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja 45-erių Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė neslėpė prieš pusantrų metų išgyvenusi kūrybinį proveržį, kurį šiandien liudija jau 11-oji jos darbų paroda. Visiškai netikėtai atradusi sau naują taškavimo techniką, Vaiva kasdien tapė vis daugiau, o tapybos procesas, pajautė ji, leidžia užmiršti visas gyvenimo bėdas.

Paklausta, kas ją pastūmėjo kūrybinio kelio link, V. Krikščiūnaitė-Buitvydė sakė, kad kūryba jai niekad nebuvo svetima, o ir pasirinkta choreografijos mokytojos specialybė neatsiejama nuo kūrybos. „Su mokiniais kurdavome šokius, rengdavau renginius – visur reikėjo tos kūrybos. Vaikystėje ir eilėraščius rašiau. Tačiau matyt to nepakako – viduje giliai visada kažkas tiksėjo, norėjosi savęs pažinimo paieškų, vidinės ramybės, – kalbėjo moteris, kuriai postūmiu toms paieškoms tapo karantinas dėl koronaviruso pandemijos. – Kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, bet tai buvo vienas geriausių karantino momentų.“

Kai tris vaikus auginančiai motinai atrodė, kad karantino režimas, sukėlęs daugybę iššūkių, privertęs pereiti prie nuotolinio mokymo ir užsidaryti tarp keturių sienų, jau tikrai galutinai išves iš kantrybės, ji nusprendė iš viso to ištrūkti.

„Susiradau mokymus, kurie labiau buvo skirti psichologiniam nusiteikimui, poilsiui, o taškavimas buvo tik maža dalelė tų užsiėmimų. Apskritai pagalvojau, kad trumpam pabūsiu ir tiek. Bet tas pabuvimas pavirto į kasdienį poreikį taškuoti, – V. Krikščiūnaitė-Buitvydė sakė, kad po užsiėmimų ji nusipirko visas reikiamas priemones, kad galėtų tapyti-taškuoti. – Man kažkaip tiko ir pritiko ta technika, nors kiti ir skundėsi, kad tam trūksta kantrybės. Apskritai mane šis procesas užkabino greičiausiai todėl, kad, būdama perfekcionistė visuose savo darbuose, čia galiu mėgautis procesu, leisti sau klysti, mintyse tik nuspėti, koks galėtų būti rezultatas.“

Pedagogė Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, tapyti pradėjusi prieš pusantrų metų, kūrybos džiaugsmu dalinasi ir su kitais – jos 11-oji darbų paroda šiuo metu eksponuojama Ylakiuose Skuodo rajone.

Tapydama V. Krikščiūnaitė-Buitvydė nespraudžia savęs į jokius rėmus, jai patinka ši veikla, kuriai kartais aukojamos ir miego valandos. Ji tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro, ir nesikoncentruoja vien į technikos dalykus. Taškai, kurie, merkiant į akrilo dažus, išgaunami tam skirtais pagaliukais su antgaliais gula ant drobių, o siužetai – patys įvairiausi. „Taškavimo technikos taisyklės yra labai minimalios, bet aš manau, kad galima į tai pažiūrėti plačiau ir tas taisykles sulaužyti, išeiti iš jų rėmų. Žinau, kad ir taškuojant galima piešti, ką tik nori. Tik man nepatinka, kad taškavimas, kilęs iš aborigenų, kitų tautų kultūros, yra suprantamas vien tik kaip būdas piešti mandalas, nuo kurių, kaip šablono, man norisi pabėgti. Aš turiu savo vertybes, tikėjimą, ir man taškavimas – visų pirma tai, kas yra lietuviško, mūsų gamtos spalvų palytėto“, – V. Krikščiūnaitė-Buitvydė sakė, kad įkvėpimo ji randa ne tik gamtoje, gal labiau – emocijose, kurias galima „ištaškuoti“: tarkim, žmogui nesiseka, tad tapyba-taškavimas tarsi pagydo tą emociją, nes procesas yra tikrai ilgas, kadangi vienas pamirkymas į dažus yra tik vienas taškas. Beje, taškavimas ypač reikalauja susikaupimo ir koncentracijos, jeigu dėdamas tašką padarei klaidą, nelabai, tarkim, teptuko potėpiu ją ir ištaisysi, tai – technika, kuri labai reikalauja darbo švaros.

Taškavimo technikos V. Krikščiūnaitė-Buitvydė kartais pamoko ir kitus beišdominčius šia tapybos technika, ir tie mokymai atskleidžia, kad vis dėlto, norint ją įvaldyti, reikia ne tik kantrybės, bet ir tam tikro vidinio pajautimo, netgi aistros. Didelių kūrybinių planų nekurianti moteris sakė – jai malonu, kad ją kviečia rengti parodas, nors pirmas kartas Kretingos rajono švietimo centre buvęs nedrąsus: „Darbų nemažai susikaupę, namuose nelabai turiu net kur susidėti juos. Mano darbai pabuvojo daug kur, ir tai mane džiugina.“

V. Krikščiūnaitės-Buitvydės darbai buvo eksponuoti Kretingos rajono švietimo centre, Kretingos rajono kultūros centre, šio centro Laukžemės skyriuje, Skuodo rajono kultūros centre ir jo Mosėdžio skyriuje, Skuodo viešojoje bibliotekoje, Salantuose, Erlėnuose, Plungės kultūros centre ir Plungės viešojoje bibliotekoje, kartu su kitais autoriais – Kretingos muziejuje, šiuo metu personalinė paroda veikia Ylakiuose Skuodo rajone.

Parodos – parodomis, o tapyba taškuojant V. Krikščiūnaitei-Buitvydei buvo ir tebėra poilsio, sėkmės įrankis, galimybė pailsėti, pamiršti kasdienius rūpesčius, bėdas, kurių šiuolaikiniame pasaulyje nė vienam nepavyksta išvengti.

• Rašyti komentarą (2)