|
|
|
Vasara: šventės ir išsiilgti vandens malonumai
Šį karštą savaitgalį kretingiškiai švęs savo šventę, o vydmantiškiai – savo: pirmieji minės garbingą miesto 770-ąjį jubiliejų, antrieji prie kaimo tvenkinio susirinks pasidžiaugti oficialiai atidaroma maudymosi vieta. Susipynusios šventės – ne bėda Kad renginiai šiek tiek persipins, Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius nesuka galvos – pagrindinė Kretingos gimtadienio šventė vyks šeštadienį, tad daugelis vydmantiškių bus spėję pabuvoti ir iškilmėse, ir koncertuose, o prie savo tvenkinio rinksis sekmadienį apie pietus. „Mes labiau orientuojamės į vietinių žmonių šeimas, bet, jeigu atvažiuos svečių iš kitur, tai ir juos mielai priimsim“, – sakė jis. Bus organizuojamos paplūdimio tinklinio varžybos „3x3“, baidarių ir savadarbių plaustų lenktynės. Plaustus iš ko kuris sugeba – plastikinių butelių, kanistrų, faneros – gaminasi patys gyventojai. „Nežinau, kiek jų sekmadienį susirinks, bet vakarais nuėjęs prie maudymvietės, vis matydavau, kad tai vienas, tai kitas „repetuoja“, tikrina, kaip tie plaustai laikosi, kaip plaukia“, – pasakojo S. Končius. Vienas entuziastas, sakė, žada pasirodyti net su 10 metrų ilgumo plaustu. Šventėje netrūks muzikos, vaikai galės paplaukioti įsilipę į pripučiamus burbulus, bus daug kitų pramogų. Kol vydmantiškiai įsiruošė maudymosi vietą, praėjo 3-eji metai. Maudytis čia buvo galima ir gerokai anksčiau, bet prieigose vis atsirasdavo naujų dalykų. „Pirmaisiais metais mes tik išsilyginom sklypą ir pasistatėm suolus su šiukšlinėm. Paskui privatus asmuo bendruomenei padovanojo vaikų žaidimo aikštelę, po to laimėjom Gyventojų iniciatyvų projektą, ir seniūnija išvalė tvenkinio pakrantę, padarė lieptą. Pernai vienas vydmantiškis padovanojo persirengimo kabiną, o šiemet pavasarį suorganizavom talką ir išpildėm dar vieną vietinių žmonių pageidavimą – pastatėm sūpynes“, – išvardino bendruomenės pirmininkas. Ir tai dar ne viskas. Įgyvendinus pernai parašytą projektą, įrengtas apšvietimas – pastatyta 12 stulpų su saulės energija įkraunamais šviestuvais. „Nežinau, kaip iki šventės suspėti, bet imsimės darbo: norėtume pasistatyti vandenyje plaukiojančią terasą su sūpynėmis jos viduje. Medienos jau turime“, – sakė S. Končius.
Bendruomenė – tai jėga Suremontavus užtvanką, tik pirmuosius gyvavimo metus skaičiuojanti Mažučių kaimo bendruomenė susitvarkė Lazdininkų tvenkinio pakrantę:115 metrų pakrantės dabar užima įrengta maudymosi vieta, pramogų zona, valčių įsileidimo, automobilių stovėjimo vietos, o tolėliau 120 metrų ruože – vietos, skirtos žvejoti ir automobiliams. Šie darbai bendruomenei kainavo apie 10 tūkst. eurų. Mažučių bendruomenės narių sąraše – 14 žmonių. „Sau ir kitiems įrodėme, kad esam kur kas daugiau negu žmonių grupė, mes – jėga“, – pasidžiaugė pirmininkas Kestutis Kulesius. Jo žodžiais, tvenkinio pakrantė pagaliau tampa ne tik šio kaimo, bet ir viso Kretingos rajono traukos objektu, čia papramogauti sustoja ir užsieniečiai, keliaujantys į Japonišką sodą arba Baltų mitologijos parką. „Bet ypač savaitgaliais eismas – intensyvus, reikia, kad nuo Lazdininkų iki Japoniško sodo būtų išasfaltuotas kelias“, – K. Kulesius vylėsi, kad prie šios svajonės įgyvendinimo prisidės rajono Savivaldybė. Vandens kokybė atitinka normas Maudymosi sezonas visoje šalyje paskelbtas birželio 1-ąją ir tęsis iki rugsėjo 15-osios. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius atliko ir kas dvi savaites birželį, liepą, rugpjūtį – iki rugsėjo 15-osios – reguliariai kartos Kretingos rajone esančių maudymviečių vandens kokybės tyrimus. Rajono Savivaldybės paskelbtais duomenimis, Kretingos dvaro parko pirmojo, Juodupėnų tvenkinių, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių ir Vydmantų tvenkinių, taip pat Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai, atlikti gegužės 26 d., atitinka Lietuvos higienos normas. Kiti vandens mėginiai bus imami birželio 16 d. Oficialiai įteisintų maudyklų Kretingos rajone neturime. „Aš labai norėčiau, kad tokia būtų bent viena, pavyzdžiui, prie Kretingos pirmojo tvenkinio. Bet, kad atitiktų keliamus reikalavimus, būtina plūdurais suskirstyti zonas, aprūpinti geriamuoju vandeniu, įrengti dušus, įsteigti budinčių gelbėtojų pareigybes. O viskam reikia lėšų“, – sakė rajono Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Tad gyventojai maudosi pamėgtų telkinių vietose, ypač, kur, seniūnijų ir bendruomenių rūpesčiu, įrengti paplūdimiai. Poilsiauja kas kur nori ir kas kur gali Kretingiškių traukos vieta ir yra pirmasis, arba vietinių vadinamas trečiasis, dvaro tvenkinys. Kaip sakė miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, daug rūpesčių, ruošiantis naujam maudymosi sezonui, šiemet nebuvo, mat svarbiausi darbai atlikti pernai: atnaujintas pontoninis tiltas, persirengimo kabinos, į paplūdimį, vaikų žaidimo ir tinklinio aikšteles atvežta smėlio, atnaujinti takai. „Prie maudyklos esančioje tinklinio aikštelėje senus tinklus pakeitėm naujais, o toliau laukia priežiūra: pagrėbliuoti smėlį, nušienauti, išvežti šiukšles“, – sakė G. Liobikienė. Kita šio tvenkinio puse ir Kurmaičių tvenkinio prieigomis rūpinasi Kretingos seniūnija. Kretingos muziejaus iniciatyva, dar vienas paplūdimys senojo dvaro teritorijoje atsirado prie antrojo tvenkinio pernai: atvežta smėlio, paklotas pėsčiųjų takas, prie jo ir arčiau maudymosi vietos pastatyta po suolelį. „Trūksta persirengimo kabinos, bet turėtume pastatyti ir ją, komercinį pasiūlymą turiu“, – sakė Muziejinių procesų automatizavimo inžinierius Rokas Venckus. Nors nugriauta Salantų užtvanka, prarasta sietuva ir vietoj jos maudytis suformuotas daugiau kaip 0,6 ha ploto dirbtinis tvenkinys vietiniams tebekelia aistras, seniūnas Kazys Galdikas į situaciją žvelgia kitom akim. Infrastruktūra ten sutvarkyta: pastatyta persirengimo kabina, suolelis, šiukšliadėžė. „Gyventojai nepatenkinti?.. Bet pats mačiau, kad jau ir šiemet kai kurie ten maudėsi“, – pakomentavo K. Galdikas. Esą jeigu tvenkinys, kaip sako salantiškiai, per gilus mažiems vaikams, yra ir kur kitur šiems pasipliuškenti – šalia upės vagos suaugusiam žmogui vanduo iki juosmens, dugnas švarus, gražus. „Visi priėjimai prie Minijos upės yra privatūs, tad gražiomis dienomis mėgautis vasaros malonumais mūsų žmonės dažniausiai važiuoja į Nasrėnus, prie žvyrduobės“, – sakė Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. Pernai čia pagražinta infrastruktūra, išvalytos pakrantės, vieta prie maudyklos išlyginta, papilta smėlio. Yra ir persirengimo kabina, ir suolelis, ir šiukšlinė. O karteniškiai bei aplinkinių kaimų gyventojai karštomis dienomis gaivinasi Minijoje, seniūnės Arūnės Putvinienės žodžiais, kada nori, kur nori ir kur prieina. Daugelį atvykėlių iš svetur lyg magnetas traukia praplaukti baidarėmis. „Tačiau kol kas baidarininkams gamta nepalanki, vanduo yra stipriai nusekęs“, – sakė seniūnė. Ne tik vietos jaunimas, bet ir vyresnės kartos karteniškiai pamėgo pasisėdėjimus vadinamajame Juškų danguje. „Kas sugalvojo tokį pavadinimą, kas labai seniai pastatė tas dvi pavėsines ir suoliukus, galų mes neatsekam“, – juokėsi seniūnė. Senieji žmonės aiškina, kad „Juškų dangus“ – todėl, kad šioje vietoje kadaise buvusios Juškų dirbamos žemės. Šiemet per švarinimosi akciją „Darom“ kaimo bendruomenė tą teritoriją sutvarkė, išvalė, o seniūnija prižiūri, kad nebūtų šiukšlių ir per aukštos žolės. Ką daryti nutikus nelaimei vandenyje Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė pasidalijo patarimais: jei plaukdamas pavargai, patekai į dumblyną ar į vandens augalus, atsigulk ant nugaros ir lėtais, ramiais judesiais plauk kranto link; jei pagavo stipri upės srovė, plauk pasroviui, palengva artinkis kranto link; jei plaukdamas užspringai, ramiai gulkis ant nugaros, ištiesk ir atpalaiduok rankas, pamažu judink kojas, atsikosėk, išlygink kvėpavimą; jei įkritai giliai į vandenį su apranga, būtinai nusivilk viršutinius drabužius ir nusiauk avalynę; jei pradėjai skęsti, nusiramink, giliai įkvėpk oro, mojuok rankomis virš vandens, mėgink kuo ilgiau išsilaikyti vandenyje. Išsekus jėgoms, pirmiausia įtikink save, kad galima išsilaikyti, tik reikia pailsėti. Norint išsilaikyti vandenyje, reikia atsigulti veidu į vandenį, rankas plačiai išskėsti į šonus, kvėpuoti, kiek įmanoma, rečiau ir giliau, kojas judinti tarsi minant dviračio pedalus, rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant ant jų dalį kūno svorio ir laikant pusiausvyrą. Pamačius skęstantį žmogų, – šaukti mėginant atkreipti aplinkinių dėmesį ir tel. 112 skubiai iškviesti gelbėjimo tarnybą. Jei vandens gylis leidžia pasiekti skęstantįjį, verta pamėginti pasiekti jį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti virvę, gal – ilgesnį drabužį. Jei skęstančiojo neįmanoma pasiekti, geriausia numesti jam gelbėjimo ratą, kamuolį, pripučiamą rankovę, čiužinį ar tuščią plastikinį butelį. Plaukiant prie skęstančiojo, patariama saugotis, kad jis negalėtų sugriebti. „Tačiau gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, išmanantis gelbėjimo būdus ir mokantis tai atlikti praktiškai“, – sakė S. Vasiliauskaitė. Anot jos, ištraukus skenduolį iš vandens, iš jo burnos pašalinami svetimkūniai, žmogus gaivinamas darant dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį patariama paguldyti ant šono, užkloti, kad sušiltų, ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
|
|
