|
|
|
Kretingos šilumos tinklų aktualijos – turi reikalų ir su teisėsauga
Uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai 2022 metais patyrė 220 tūkst. eurų nuostolį. Įmonės direktorius Dainius Budrys tvirtino, kad praėję metai įmonei galėjo būti pelningi. D. Budrys Kretingos šilumos tinklams vadovauja nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. „Atlikdami įmonėje inventorizaciją nustatėme technologinio kuro netekčių, iškelta baudžiamoji byla ir vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl komentuoti plačiau negaliu. Patikinu, kad, įmonės 2022 metų veiklos rezultatas galėjo būti teigiamas“, – sakė D. Budrys. Įmonės praėjusių metų veiklos rezultatą paveikė ir smarkiai pabrangusi elektra, biokuras. Šildymo sezono pradžioje biokuro kaina vienai šilumos megavatvalandei pagaminti buvo šoktelėjusi iki 50–60 eurų, o sezono pabaigoje nukrito žemiau 30 eurų. „Pradėjęs dirbti radau iš anksto visam sezonui brangiai nupirktas medžio granules – po 120 eurų už megavatvalandę, kai sezono pabaigoje kaina buvo apie 60 eurų. Toks išankstinis brangaus kuro pirkimas visam sezonui iškart sumokant už jį visą sumą, o ne atsiskaitant kiekvieną mėnesį, „suvalgė“ įmonės apyvartines lėšas, įstūmė įmonę į keblią finansinę padėtį“, – teigė įmonės vadovas, akcentavęs, kad kuro rezervas yra privalomas, jis nustatytas ir jo paisoma. Šiluma vartotojams pabrango: 2022 metais 1 kilovatvalandė kainavo 10,57 euro centų, kai 2021 m. – 6,74, 2020 m. – 6,06. Kainos augimą lėmė brangesnis technologinis kuras ir nuo 2022 m. kovo 1 d. taikomos vienašališkai pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatytos kainos dedamosios. Naujos kainodaros taisyklės nuo praėjusio rudens leido operatyviai koreguoti kintamąją dalį. Dėl išaugusių technologinio kuro kainų kintamoji šilumos kainos dalis 2022-aisiais didėjo 3,27 cento už kilovatvalandę, dėl naujai nustatytų dedamųjų – 0,56 centais už kilovatvalandę. Technologinis kuras, lyginant su 2021-ais, pernai pabrango 2,07 karto, 2,5 karto didesnė buvo ir dujų kaina, medienos skiedros pabrango irgi dvigubai, medienos granulės – 2,4 karto.
Finansinę situaciją blogino netaikant lizingo iš įmonės kasos už apyvartines lėšas nupirktas elektromobilis. Kretingos šilumos tinklams pavyko susitarti su banku dėl elektromobilio relizingavimo. Didesni už planuotus 2022-aisiais buvo technologinio proceso nuostoliai, didžiausi – 2022-ųjų pradžioje, kadangi daugiau reikėjo biokuro dėl prastos jo kokybės. Biokurą įmonė perka „Baltpool“ biržoje. D. Budrio teigimu, buvo nusistovėjusi tvarka, kai atvežtą biokurą iš kelių sunkvežimių suversdavo į vieną krūvą, iš kurios paimdavo vieną mėginį jo kokybei nustatyti. „Nustatėme naują kuro priėmimo tvarką – kuro mėginį imame iš kiekvieno jį atvežusio sunkvežimio. Kelių sunkvežimių su nekokybišku kuru teko nepriimti, tačiau nuolatiniai, atsakingi kuro tiekėjai greit suprato naują tvarką. Katilinės meistrai, operatoriai patvirtino, kad tos pastangos nenuėjo perniek – šio sezono kuras buvo geresnis“, – kalbėjo D. Budrys, akcentavęs, kad prasto kuro reikia ne tik daugiau tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti, toks kuras dar ir kemša, gadina katilus. Įsivedę naują kuro vežimo, kokybės patikrinimo tvarką pajuto viso to teigiamą poveikį: nors 2023 metų I ketvirčio oro lauko temperatūra buvo šiltesnė už ankstesnių metų to paties laikotarpio ir įmonė mažiau pagamino šilumos – finansinis veiklos rezultatas geresnis. Kretingos šilumos tinklai turi iššūkių dėl braškančio technologinio parko. 2022 m. vasarį prakiuro gana naujas 2020 metais pagamintas 5 megavatų katilas. Šią vasarą privalo 2023–2024 metų šildymo sezonui atlikti 2 katilų kapitalinį remontą. Vieną remontuos patys, kitam pirks remonto paslaugą. Tam įmonė yra numačiusi apie 100 tūkst. eurų. „Tuos pinigus turime, prireikus daugiau lėšų investicijoms galėtume parduoti dalį apyvartinių taršos leidimų“, – tarė D. Budrys. Salantuose yra didžiuliai šilumos nuostoliai tinkluose, todėl šią vasarą įmonė planuoja rekonstruoti pagrindinę 364 m trasą iš 4-os katilinės į ligoninę. Kretingos rajono savivaldybės taryba ir Kretingos šilumos tinklų nepriklausoma valdyba pritarė Kretingos šilumos tinklų apie 250 tūkst. eurų investicijai (ją patvirtino ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), skirtai prie įmonės šilumos tinklų prijungti Kretingos ligoninę ir Kretingos pirminį sveikatos priežiūros centrą. Abi įstaigos lig šiol šildosi dujomis, autonomiškai. Dalį šiai investicijai reikalingų lėšų įmonė skolinsis. „Skaitmenizavome daug vidinių dokumentų, diegiame užduočių valdymo sistemą, vyksta darbo procesų optimizavimas, pereiname nuo funkcinio prie procesinio valdymo, šiuo metu kuriamas įmonės procesų valdymo žemėlapis pagal gerąsias valdymo praktikas. Tikslas, kad Kretingos šilumos tinklai būtų moderni visuomenės interesus tenkinanti įmonė, maksimaliai subalansuojanti viešojo intereso ir įmonės veiklos finansinės grąžos lūkesčius“, – tvirtino Kretingos šilumos tinklų vadovas D. Budrys.
|
|
