Akis graužia ne vien žvyrkelių dulkės

Kretingos rajono savivaldybės apie 700 km kelių ir gatvių yra žvyruoti ir tik apie 150 km turi asfalto dangą. Nusistovėjus sausiems orams šalia žvyrkelių gyvenančius žmones kamuoja pravažiuojančių automobilių paliekami dulkių debesys. Gelbstint gyventojus nuo dulkių, jų žalingo poveikio aplinkai ir sveikatai, žvyrkeliai ties sodybomis, žvyruotos miestų ir gyvenviečių gatvės yra laistomi naftos gręžinių druskingu vandeniu. Iš 700 km laisto 185 km. Gyventojai skundžiasi, kad laistoma atmestinai, laistyti vėluojama.

Nepatenkinti žvyrkelių, žvyro dangos gatvių laistymu skundžiasi ir Kretingos rajono savivaldybės valdžiai, nors už laistymo kontrolę atsako seniūnijos. „Reikia tikrinti, ar laistomas druskingas mišinys yra geras, kokia jo koncentracija. Įpareigojome seniūnus, kad griežčiau kontroliuotų laistymo paslaugą teikiantį rangovą“, – sakė meras A. Kalnius.

Kretingos rajono savivaldybės žvyruotus kelius ir gatves naftos gręžinių druskingu vandeniu lig šiol laisto uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“. Savivaldybės su „Esoservice“ šiai paslaugai teikti pasirašyta sutartis baigiasi š. m. birželio 10 d. Šiomis dienomis Savivaldybė vykdo naują laistymo paslaugos pirkimą. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė taip pat pripažino, kad žvyrkelių laistymui kontrolės trūksta. „Jei laistyti paleidžia vieną vairuotoją ir jo niekas neprižiūri, o po to seniūnija aklai pasirašo atliktos paslaugos priėmimo aktus, tai ir kyla bėdų dėl kokybės“, – sakė S. Jazbutienė.

Kretingos rajono savivaldybė žvyruotiems keliams, gatvėms laistyti pernai išleido 34 tūkst. eurų. Šių metų biudžete iš Aplinkosaugos programos tam skirta 35 tūkst. eurų. Laistymui atrinkti 185 km per sezoną palaistomi 3–4 kartus. S. Jazbutienės pastebėjimu, kai sausra užsitęsia, laistymo naftos gręžinių druskingu vandeniu (jį gauna iš bendrovės „Lotos Geonafta“) efektyvumas sumažėja, nes laistant išgaruoja dalis tirpale esančio vandens ir dulkės prasčiau surišamos. „Netgi rekomenduojama tokiais atvejais žvyro dangą pirmiau sudrėkinti paprastu vandeniu, o po to išgaunamu iš naftos gręžinių, tačiau tai dar padidintų šių kelių priežiūros kaštus“, – teigė S. Jazbutienė.

Sausros metu laistymo efektyvumą mažina ir žvyrkelių, žvyruotų gatvių greideriavimas. „Laistomo mišinio koncentracija gali būti ta pati, kuri kitomis sąlygomis buvo veiksminga, tačiau nugreideriuoto paviršiaus vanduo garuoja ir tas pats mišinys atsiradusių dulkių taip tvirtai nebesuriša“, – paaiškino S. Jazbutienė.

Dulkėse maudosi žmonės, transporto priemonės Kalniškių žvyrkelyje. „Kiekvienais metais žmonės skundžiasi dėl dulkėse skęstančio kelio į Kalniškius. Kelias yra regioninis, ne Savivaldybės, o kelininkai laukais einančių žvyrkelių nelaisto. Iš Savivaldybės gaunamų pinigėlių palaistome ir šio kelio ruožus ties gyvenamosiomis sodybomis“, – teigė Kartenos seniūnijos seniūnė Arūnė Putvinienė.

Iš 9 Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų daugiausia – 40 km – žvyrkelių ir žvyruotų gatvių laisto Darbėnų seniūnija. „Laistome gatveles gyvenvietėse, regiono keliuose ties sodybomis. Šiemet vieną kartą jau palaistėme. Dulkių surišimas priklauso ir nuo kelio dangos sudėties: ten, kur žvyras smėlingesnis, yra prastesnis laistymo efektas. Kartais užtenka rasos, mažo lietaus – ir vėl tas dulkes suriša“, – kalbėjo Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Jo teigimu, palaisčius, kur mažesnis eismo intensyvumas, nedulka apie mėnesį, o greideriuojant laistytą paviršių jei ir dulka, tai tik pažeme. A. Poškys patvirtino, kad seniūnija žvyruotas gatves ir kelius laisto pagal poreikį, pagal poreikį kviečia paslaugą teikiantį rangovą. „Dažnai vienu metu visiems tos paslaugos prireikia. Skambini, kvieti atvykti šiandieną, atsako, kad yra eilė iki kažkurios dienos, tenka laukti“, – A. Poškys dėstė aplinkybes, dėl kurių vėluojama laistyti. Seniūno pastebėjimu, anksčiau žmonės kantresni buvę. „Kiti ir 30 metų prie dulkėto kelio gyveno, su tuo buvo susitaikę. Dabar priprato, kad laistome, reikalauja, kad kelias, gatvės nedulkėtų“, – sakė jis.

A. Kalnius teigė suprantantis besiskundžiančius gyventojus, tačiau, anot jo, kai žmonės perka, statosi gyvenamuosius namus teritorijose be jokių komunikacijų, kuriasi nuošaliuose vienkiemiuose, turėtų nusiteikti, kad maža tikimybė, jog greitai bus išasfaltuotas kelias, pakloti vandentiekio, nuotekų tinklai, įrengta kita infrastruktūra. „Štai Mokyklos gatvės kvartalas Kretingoje: yra jį plėtojantis investuotojas, tačiau jokių infrastruktūros, išskyrus elektrą, tinklų. Pradžioje gyventojų buvo vienas kitas, ir mašinų srautas nebuvo didelis, dabar jis išaugęs keleriopai ir žmonės skundžiasi, kad kenčia dėl nesprendžiamų transporto keliamų problemų, tačiau žvyre greitį ribojančių kalnelių nepadarysi. Plečiasi gyvenvietės be tinklų ir kitose rajono apylinkėse, kaip antai, Rūdaičių. Prieš perkant turtą tokiose infrastruktūros požiūriu neišvystytose vietovėse reikėtų gerai pagalvoti“, – kalbėjo A. Kalnius, akcentavęs, kad Savivaldybė nepajėgi tenkinti gyventojų lūkesčių dėl infrastruktūros objektų, asfaltuotų kelių, gatvių statybos. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus duomenimis, Savivaldybė kasmet išasfaltuoja žvyrkelių ir atnaujina pasenusio asfalto gatvių apie 2–3 km. Iš kelių priežiūros programos (KPP) Savivaldybė kasmet gauna per 2 mln. eurų Savivaldybės keliams ir gatvėms tvarkyti. Šie pinigai Savivaldybėms skiriami atsižvelgiant į jų turimą gyventojų skaičių ir kelių, gatvių ilgį. Naujoms asfalto dangoms įrengti, senoms rekonstruoti pagal galiojančią tvarką, leidžiama naudoti apie 50 proc. šios sumos, t. y. apie 1 mln. eurų. Keliams ir gatvėms tvarkyti Savivaldybė kasmet skiria pinigų ir iš savo biudžeto, šiemet biudžete tam suplanuoti per 3 mln. eurų, kai pernai buvo išleista 1 mln. 56 tūkst. eurų. Praėjusiais metais dar buvo gauta per 300 tūkst. eurų ES paramos gatvėms modernizuoti, pinigai buvo išleisti gatvių apšvietimui. Apie 50 proc. Savivaldybei tenkančių KPP lėšų skiriama Savivaldybės kelių ir gatvių priežiūrai: greideriavimui, asfalto duobių taisymui, ženklinimui, laistymui irgi.

---

Seniūnijose laistomų žvyrkelių ir žvyruotų gatvių ilgis kilometrais

Darbėnų – 40

Kretingos – 32,1

Kretingos miesto – 33

Žalgirio – per 20

Imbarės – beveik 20

Kartenos – 9

Salantų – 3,1

Kūlupėnų – per 9

Vydmantų – 17

• Rašyti komentarą (4)