|
|
|
Sensorinis kambarys – kokybiškai vaikų integracijai
Šalies ugdymo įstaigose integruojama vis daugiau specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kad šis procesas būtų lengvesnis, mokyklose naudojamos tam tikras priemones. Darbėnų gimnazija – ne išimtis: joje yra įrengtas sensorinis kambarys, taip pat du specialiųjų pedagogų ir logopedų kabinetai, poilsio kampelis. Didėja poreikis Ne tik šalyje, bet ir Darbėnų gimnazijoje daugėja vaikų su įvairiais sutrikimais. „Gimnazijoje mokosi du vaikai, turintys judėjimo negalią, ir vienas – autizmo spektro sutrikimą. Jiems sensorinė erdvė ypač svarbi“, – įvardijo gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Sensorinį kambarį mokyklos bendruomenė naudoja įvairioms reikmėms: jame lankosi darželio auklėtiniai, yra vedamos klasių valandėlės, pamokos ir panašiai. Tačiau prioritetas – vaikai su specialiaisiais poreikiais. „Ši erdvė padeda kurti gerą mikroklimatą gimnazijoje. Ji skirta visiems, kuriems reikia nusiraminti, pabūti atskirai“, – kalbėjo S. Litvinienė. Gimnazijoje įrengtas ir poilsio kampelis kartu su dviviečiu akustiniu foteliu, kuris iš dalies sugeria aplinkos garsus. „Tiems, kuriuos erzina triukšmas, norisi pabūti vieniems per pertraukas ir nusiraminti, nedidelės fotelio sienelės sukuria pojūtį tarsi būtum vienas“, – paaiškino S. Litvinienė. Lengvai priima Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais mokyklos bendruomenei didelių iššūkių nebekyla. „Visiems mokiniams, kurie turi didelių specialiųjų poreikių – fizinę negalią, autizmo spektro sutrikimą – skirti mokytojo padėjėjai“, – tikino gimnazijos direktorė. Dar vienas svarbus komponentas integruojant išskirtinius vaikus į bendrąjį ugdymą – pedagogų žinios. Mokykloje dirbantys pedagogai gilina žinias apie įtraukųjį ugdymą, kaip vaikus įtraukti į bendruomenę jų neišskiriant. „Didžiausia naujiena – kad mokyklose pradeda mokytis autizmo spektrą turintys vaikai. Tai yra ypatingi vaikai, turintys gebėjimų, kartais jie talentingi tokioje srityje, kur niekas net nepagalvoja. Svarbu atrasti tą talentą“, – akcentavo S. Litvinienė. Norint palengvinti specialiųjų poreikių turinčių vaikų integraciją į visuomenę, Darbėnų gimnazijoje pradėjo veikti pagalbos klubas. „Jame bendrauja dalykų mokytojai su specialiaisiais pedagogais. Jie konsultuojasi su specialistais, aptaria mokinius, kartu dirba“, – sakė S. Litvinienė. Gimnazijoje besimokantys moksleiviai padeda savo bendraamžiams. „Tiems, kurie turi judėjimo negalią, mokiniai ir duris atidaro, atsikelti padeda. Klasės draugai supranta, kad šis vaikas yra išskirtinis ir jį reikia globoti“, – mokinių elgseną nusakė direktorė, atskleidusi, kad iš tėvų taip pat nėra girdėjusi jokių nusiskundimų.
Turi kalbos sutrikimų Gimnazijoje įrengti ir specialiųjų pedagogų, logopedų kabinetai. Juose – išmanieji ekranai, bėgimo takelis, kita naujausia įranga. „Stebėdami vaizdus specialiųjų poreikių vaikai lengviau įsisaviną informaciją“, – tikino S. Litvinienė. Organizacija „Saulutė“ (Sunlight Children’s Aid For Lithuania) Čikagoje parėmė specialiųjų pedagogų, logopedų kabinetų įrengimą. Kabinetams įrengti reikėjo 21 tūkst. eurų. Vienas projekto dalių – „Austutės kambarėlis“, pavadintas Amerikos lietuvės Austės Vygantienės gamtos mokslų profesorės garbei. „Jos šeima taip pat prisidėjo prie mūsų projekto paramos. „Saulutės“ prezidentės Dainos Siliūnas iniciatyva pradėjome bendradarbiauti su Yorko bendruomenės vidurinės mokyklos pagalbos specialistais įtraukiojo ugdymo tema“, – apie bendradarbiavimą kalbėjo direktorė. Šiame kabinete dirba ir specialioji pedagogė, logopedė Emilija Linaborgė. Specialistė daugiausia dirba su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais. Išmanioji lenta – vienas populiariausių įrenginių tarp vaikų. Per ją mokiniai žiūri mokomuosius filmus, tuo pačiu metu atlikdami ir užduotis. „Filmukai yra su integruotomis užduotimis, pavyzdžiui, sukurti pasakojimus, garsiai pakartoti tam tikrus žodžius, kažką įvardinti ir panašiai“, – paaiškino Emilija. Dar viena vaikų pamėgta priemonė – virtualios realybės akiniai. „Jie naudojami vaikams, turintiems emocinių sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą. Vaikai sunkiai kontroliuoja emocijas, juos ištinka pykčio priepuoliai. Uždėjus šiuos akinius jie nusiramina“, – paaiškino logopedė. Virtualūs akiniai taip pat veikia kaip skatinamoji priemonė. Autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visai kitaip elgiasi mokykloje ir atlieka tam tikras užduotis, žinodamas, kad po to bus paskatintas ir galės naudoti virtualios realybės akinius. „Jis žino, jeigu pamokose atliks tam tikras užduotis, galės naudoti tuos akinius, todėl visiškai kitaip dalyvauja ugdymo procese“, – atkreipė dėmesį E. Linaborgė. Logopedo kambaryje esantis bėgimo takelis skirtas vaikams, turintiems judėjimo negalią, kurie mažiau sportuoja, juda, turi elgesio, emocinių sutrikimų.
Daugėja sutrikimų Daugėja ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų. „Labai daug logopedų sako, kad juo toliau, tuo daugiau vaikų turi kalbos raidos sutrikimų – tiek artikuliacijos, tarimo, tiek visos kalbos struktūros“, – įvardijo E. Linaborgė. Tarp mokinių vyrauja fonetiniai kalbėjimo sutrikimai, įvairaus lygio kalbos neišsivystymas, turinčių specifinių kalbos sutrikimų. Dažniausiai pasitaiko fonetiniai kalbos sutrikimai, kuomet vaikai neištaria tam tikro garso, pavyzdžiui, „š“ raidės. „Dažniausiai vaikai išauga šią problemą“, – teigė E. Linaborgė. Taip pat yra formologinis kalbos sutrikimas, kai vaikai neturi gebėjimo iš klausos atskirti panašių garsų. --- Darbėnų gimnazijoje ir jos skyriuose iš viso mokosi 492 mokiniai. Specialiųjų poreikių mokinių – 52, iš jų su dideliais – 13. Logopedinių sutrikimų turi 97 mokiniai. ---
Psichologė Sandra Kybransaitė apie multisensorinę aplinką:Multisensorinė aplinka – tai specialia įranga sukurta kontroliuojama aplinka. Tokios aplinkos tikslas – įvairių pojūčių stimuliacija, siekiant atsipalaidavimo ir nuraminimo, tuo pačiu stengiantis atkreipti vaiko dėmesį į aplinką, motyvuoti ir skatinti smalsumą. Tokia erdvė dažniausiai būna užpildyta minkštais baldais, projektoriais, sukuriančiais specialiuosius apšvietimo efektus ir spalvos pojūčius, garso aparatūra su atpalaiduojančia muzika ir aromaterapijos įranga, skleidžiančia kvapus. Tokiose erdvėse vaikas mokomas reguliuoti savo būseną, koncentruoti dėmesį, kontroliuoti emocijas ir elgesį. Juose galima naudoti įvairius darbo metodus: interaktyvius ar pasyvius užsiėmimus (atsipalaidavimui), specialisto vadovaujamus užsiėmimus, į vaiką ar grupę nukreiptus užsiėmimus. Vaikai, turintys specialiuosius ugdymosi poreikius, dažnai turi sensorinės integracijos sunkumų ar sutrikimų, todėl tokios veiklos metu vaikas išmoksta tinkamai suvokti sensorinę informaciją ir efektyviau elgtis įvairiose aplinkose.
|
|
