Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis

Nuotoliniu būdu Italijoje, Aostos slėnyje, vykusioje 15-oje tarptautinėje geomokslų olimpiadoje „IESO2022“ Lietuvos mokiniai iškovojo ne vieną prizinę vietą, tarp jų – ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Jokūbas Baltūsis, laimėjęs bronzos medalį.

Laureatu tapęs abiturientas ir jį ruošęs geografijos mokytojas Vilius Adomaitis pasidalino įspūdžiais apie šią džiuginančią pergalę ir papasakojo, ko reikia, kad pasiektum puikių rezultatų.

– Kas skatina, motyvuoja siekti aukščiausių rezultatų?

– Motyvuoja daug kas: šeima, brolis Simonas, kuris jau yra laimėjęs medalį geomokslų olimpiadoje. Mama, kuri taip pat skatina tobulėti. Turiu ir vidinės motyvacijos, nes gamtos mokslų sritis man įdomi, artima, tad ir pats laimėjimas įgyja visai kitokią reikšmę – būtent dėl to, mano nuomone, yra verta įdėti pastangų.

– Ko labiausiai reikia, norint pasiekti tokių rezultatų?

– Svarbiausia noras – be jo turbūt pasiduočiau pusiaukelėje. Taip pat reikia disciplinos, metodiško darbo, kuris padėtų užpildyti visas likusias spragas. Būtina nusiteikti sunkiai dirbti, būti susikaupusiam, nesiblaškyti.

– Ką tau reiškia šis laimėjimas?

– Visų pirma, galiu džiaugtis, kad esu vienas geriausių pasaulyje kaip tik toje srityje, kuri man asmeniškai svarbi. Dabar ateityje galėsiu jaustis drąsiau žinodamas, kad išbandžiau savo žinias su bendraamžiais ir pasiekiau puikių rezultatų.

– Ar tikėjaisi laimėti?

– Nesitikėjau, tačiau, turiu prisipažinti, slapčia vyliausi. Norėjau laimėti – pasiekti tai, ką brolis jau pasiekė, nenuvilti mokytojų, draugų, šeimos.

– Su kokiais iššūkiais susidūrei ruošdamasis olimpiadai? Kas padėjo juos įveikti?

– Didžiausias iššūkis buvo pasiruošti olimpiadai, kuri vyko nuotoliniu būdu. Teko išklausyti daug nuotolinių paskaitų. Tikrai stengiausi kiek įmanoma aktyviau dalyvauti, tačiau trūko to gyvo ryšio su dėstytojais, kitais olimpiados dalyviais. Truputį pasigedau, pavyzdžiui, stovyklos, kuri būtų padėjusi įtvirtinti įgytas žinias. Išties, jei olimpiada būtų vykusi gyvai, manau, viskas būtų buvę lengviau ir paprasčiau. Šį kartą teko įdėti daugiau asmeninių pastangų, tačiau tai taip pat yra savotiškas pranašumas. Vis dėlto, manau, kad nėra neįveikiamų kliūčių, kai žinai, ko sieki, ir jauti nuolatinį tėvų, mokytojų palaikymą.

– Pasirinkai mokytis Pranciškonų gimnazijoje. Kas tai lėmė: tikėjimas, krikščioniškos vertybės ar aukštas mokymo lygis gimnazijoje?

– Kai pradėjau mokytis penktoje klasėje, gimnazijoje jau dirbo mama, mokėsi brolis, todėl mokykla nuo pat mažų dienų tikrai nebuvo svetima. Matydamas savo mamos, matematikos mokytojos, pavyzdį, buvau tikras, kad Pranciškonų gimnazijos mokytojai mėgsta savo darbą, negailėdami jėgų stengiasi, kad jų mokiniai pasiektų aukštų rezultatų.

Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojas Vilius Adomaitis:

– Kas motyvuoja mokinius dalyvauti tokio pobūdžio olimpiadose, konkursuose?

– Kiekvienam mokiniui reikalinga vis kitokia motyvacija. Moksle viskas kaip sporte – norėdamas pasiekti gerų rezultatų turi norėti būti pirmas. Vieni nenori būti pirmi, mokosi tik dėl savęs, o kiti, priešingai, nori pirmauti, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Šios olimpiados ir yra skirtos tam, kad būtų atrasti gabūs mokiniai, savo dalyko lyderiai, kurie laisva valia dalyvautų įvairiuose konkursuose. Šie moksleiviai nori įrodyti ne tik bendraklasiams, mokytojams, tėvams, bet ir sau, kad jie pažangiausi ne vien savo klasėje, bet ir visoje Lietuvoje, pasaulyje. Taip pat dažnas jaunų žmonių motyvas – noras, kad jais didžiuotųsi artimieji, draugai, mokykla ar net valstybė, nes tarptautinių olimpiadų prizininkai pagerbiami nacionaliniu lygiu.

– Kaip pastebėjęs gabų mokinį skatinate jį domėtis jūsų dalyku, juk dažniausiai gabus mokinys pajėgus dalyvauti įvairių dalykų olimpiadose?

– Manau, mokinys pats supranta, kad mokydamasis konkretų dalyką turi geriausią galimybę pasiekti aukštų rezultatų, nes daug mūsų gimnazijos moksleivių jau anksčiau yra tapę šios bei kitų panašių olimpiadų prizininkais. Taigi, kaip mokytojas rodau kitų pavyzdžius, pasiekimus ir tuomet bendru, atkakliu darbu stengiamės juos pagerinti.

– Kuo jums svarbus šis laimėjimas?

– Man šis laimėjimas svarbus tuo, kad jis rodo tęstinumą. Mūsų pasiekimai nėra vienkartiniai, nes tiek geografijos, tiek geomokslų olimpiadose kasmet prizines vietas užima vis kiti mūsų gimnazistai.

– Ar tikėjotės?

– Šį kartą tikrai taip ir galbūt net labiau negu pats Jokūbas. Neabejojau mūsų galimybėmis, nes olimpiadoje dalyvaujame jau ne pirmus metus, todėl gerai pažįstame konkurentus, kitas komandas. Iš pradžių gana sunkiai patekome į Lietuvos komandos sudėtį, grupių atrankos etapas išties buvo nelengvas, gal jaudulys kišo koją, tačiau finale pavyko susikaupti ir štai – turime medalį.

– Kiek laiko skiriama pasiruošti tokio lygio olimpiadai?

– Tai tikrai ne mėnesių ir net ne vienerių metų darbas. Su Jokūbu šioje olimpiadoje dalyvaujame jau trečią kartą. Naivu tikėtis, kad dalyvaujant pirmą kartą pavyks patekti į tarptautinį etapą. Kiekvienais metais reikia tobulėti, palypėti laipteliu aukščiau – vieno bandymo nepakanka. Šis laimėjimas geomokslų olimpiadoje nėra vien geografijos mokytojo nuopelnas, nes jei nebūtų fizikos, chemijos, matematikos, anglų kalbos mokytojų indėlio, tokių rezultatų nepasiektume.

Tomas VALIŪNAS

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas