Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vasaros karštis – pavojingas klastūnas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-07-01
Kretingos PSPC šeimos gydytoja Agnė Brazienė priminė rekomendacijas, kaip žmonės turėtų elgtis, užplūdus vasaros karščiams.

„Mes, lietuviai, turime keturis metų laikus, mūsų vasaros – trumpos, todėl Lietuvoje pakelti karščius yra sunkiau, negu pietų kraštuose. Ir mums patiems reikia būti budriems ir itin atsakingiems už savo pačių sveikatą. Juolab kad karštis šiemet užplūdo staiga ir jau laikosi netrumpą laiką“, – kalbėjo mokslų daktarė, Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja ir gydytoja echoskopuotoja Agnė Brazienė.

Jei troškulys – prasidėjo dehidratacija

Medikė patarė, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume karščio sukeliamų pavojų. „Pirmiausia – vanduo, jis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Sveikam, lėtinėmis ligomis nesergančiam žmogui per dieną reikia suvartoti 2–3 litrus vandens. Gurkšnoti kas 15–20 min. Vaikams, priklausomai pagal amžių ir svorį, taip pat būtina duoti gerti: tarkim, kūdikiui, sveriančiam 5 kg, reikia išgerti nuo 0,75 iki 1 l vandens, vyresniems – didinti kiekį“, – kalbėjo A. Brazienė.

Ji akcentavo, kad svarbu nesulaukti, kai žmogus jau pradeda jausti troškulį, vadinasi, prasidėjo dehidratacija – organizmui jau trūksta nuo 0,5 iki 1 litro vandens. Pavojinga, kuomet žmogus išvis nebejaučia troškulio, tada gali prasidėti kūno traukuliai, dezorientacija, kalbos sutrikimai. Trūkstant vandens, galimi sąmonės sutrikimai iki komos.

Per karščius reikia vengti tiesiogiai būti saulėje, dėvėti galvos apdangalą ir orui pralaidžius, natūralių medžiagų, šviesius rūbus, kurie geriausiai atspindi saulę. Būnant lauke, dėvėti akinius su UVA ir UVB filtrais, apsaugančiais akis nuo ultravioletinių spindulių. Kūnui negailėti apsauginio kremo su kuo didesniu apsaugos faktorių skaičiumi – nuo 30 SPF ir daugiau.

Saulė ne tik glosto

„Vasarą poilsiaujame. Ir jeigu karštis užplūdo besiilsint prie jūros, upės ar tvenkinio, degintis išvis nerekomenduojama iki 15 val., kuomet saulė būna kaitriausia. Popietinėmis valandomis saulės aktyvumas būna mažesnis, sumažėja odos nudegimo bei vėžinių susirgimų tikimybė“, – tikino gydytoja.

Reikėtų vengti būti lauke visą dieną, nes pavojingi ne tik odos nudegimai, bet ir dehidratacija, kadangi užmirštama reguliariai vartoti vandenį. Sporto ar aktyvaus laisvalaikio taip pat reikėtų vengti nuo 11 iki 17 valandos. Kiek laiko žmogus gali mirkti paniręs į vandenį, medikė sakė, kad tokių rekomendacijų nėra, nes kiekvienas organizmas intuityviai jaučia atvėsimą.

Nevartoti alkoholio, vengti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Ventiliuoti patalpas: jeigu nėra kondicionierių, turėti ventiliatorius, atverti langus ir duris, kad sumažėtų aplinkos oro temperatūra. „Miegoti reikia kuo vėsesnėje aplinkoje. Esant per šiltai aplinkos temperatūrai, žmogaus organizmas greičiau netenka skysčių taip sukeliamas pavojus sveikatai“, – įspėjo A. Brazienė.

Ji taip pat įspėjo žmones, kad nepaliktų vaikų ir augintinių automobiliuose net trumpam laikui: „Nepriklausomai nuo to, kad langus palieka atvertus. Nes automobilyje susidaro didžiulis karštis, kurio nejaučiame važiuojant, kai automobilį vėdina oro srovė ir įjungti kondicionieriai.“

Itin atidūs – sergantys lėtinėmis ligomis

Per karščius ypatingą dėmesį sveikatai turi skirti žmonės, sergantys lėtinėmis, ypač – širdies ir kraujagyslių ligomis. Nes, pasak medikės, šiltuoju metu plečiasi kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, dėl ko gali būti jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas.

„Lietuvoje vyresni žmonės vartoja mažiau skysčių, negu reikia. Tokie yra susiformavę įpročiai. Turi praeiti laiko, kad įpročiai pasikeistų. Todėl artimieji turėtų vis priminti apie vandens svarbą sveikatai“, – sakė medikė.

Paklausta, kokiais atvejais perkaitusiam žmogui reikalinga skubi medikų pagalba, A. Brazienė paaiškino: „Jeigu žmogus gausiai prakaituoja ir prasideda kūno traukuliai. Kai oda tampa karšta, šlapia ir kūno temperatūra pakyla 40 ir daugiau laipsnių. Jeigu žmogus netenka sąmonės ar tampa neadekvatus, sumišęs.“

Šiomis karštomis dienomis, pastebėjo A. Brazienė, į šeimos gydytojus žmonės dažniau, negu įprastai, kreipiasi dėl karščiavimo, susijusio su perkaitimu. Dėl padidėjusio prakaitavimo neretai pasitaiko odos bėrimai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas