Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugsėjis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar tikrinate informaciją, paskleistą socialiniuose tinkluose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Seimo nariai su Kretingos rajono vadovais, muziejininkais renovuojamame Žiemos sode-oranžerijoje

Joninių išvakarėse Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį komiteto posėdį surengė Kretingoje ir pirmąkart vadovaujant Mykolui Majauskui posėdžiavo ne Vilniuje. Išvykoje komiteto nariai domėjosi ir Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos, Šventosios uosto statybos, uosto direkcijos steigimo reikalais. Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijai, jos nevilkinant, užbaigti trūksta 755 tūkst. eurų.

Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcija yra nacionalinės svarbos

Grafo Juozapo Tiškevičiaus 1875 m. pastatytas Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodas-oranžerija per Antrąjį pasaulinį karą buvo nuniokotas. Jį atstatė 1988 metais, kai rūmai priklausė Kretingos tarybiniam ūkiui-technikumui. Pastaruosius 3-is dešimtmečius rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus prižiūrėjo šį unikalų statinį, atnaujino elektros instaliaciją, tvarkė vėdinimą, tačiau to neužteko, sodo konstrukcijos tiek susidėvėjo, kad kėlė pavojų jame vešinčiai augmenijai ir lankytojams: karštomis vasaros dienomis sode tvyrojo nepakeliamas karštis, žiemą stojus šalčiams ir šildymo sistemai dirbant visu pajėgumu, temperatūra nepakildavo aukščiau 12 °C šilumos. Muziejus parengė Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos projektą, kuriam įgyvendinti gavo 370 tūkst. eurų iš valstybės ir 251 tūkst. eurų iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto.

Renovacijos darbus laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“, prieš tai sėkmingai atlikusi kitų Kretingos dvaro pastatų renovaciją. Bendrovė Žiemos sodą-oranžeriją įsipareigojo renovuoti per 2021–2023 metus, tačiau Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Kretingos rajono savivaldybės vadovai siekia renovaciją užbaigti iki ateinančios žiemos. „Žiemos sodas negali būti „biškį“ praardytas ir paliktas kažkuriam laikui, jame esantys augalai to neištvertų“, – apie būtinybę spartinti sodo renovaciją svečiams iš Seimo kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, akcentavęs brangti nepaliaujančius statybų darbus, kad sodo renovacijos kaina nuo projektinės jau šoktelėjo apie 15 proc. V. Kanapkienė tikino, kad sodo renovacija pabrango ir tam reikia papildomų 755 tūkst. eurų ir dėl nenumatytų darbų, kurie pasimatė išardžius senas statinio konstrukcijas, darbų eigoje. „Suskaičiavome, kad jau pateikėme 6 prašymus dėl papildomų pinigų sodo renovacijai užbaigti“, – sakė meras. V. Kanapkienė pritarė A. Kalniui, kad sodo renovacijos darbus reikia vykdyti kompleksiškai, jų nevilkinant, o tam svarbu užtikrinti jų finansavimą. „Keliskart tų pačių pastolių sode nestatysi ir negriausi. Generalinis rangovas „Pamario restauratorius“ labai stiprus, iš savo apyvartinių lėšų užsakė aliuminio konstrukcijas, stiklo paketus“, – kalbėjo direktorė, svečiams leisdama suprasti, kaip svarbu rekonstrukcijai gauti trūkstamus 755 tūkst. eurų.

Kolegas iš Biudžeto ir finansų komiteto Kretingoje lydėjęs kretingiškių išrinktas Seimo narys Antanas Vinkus paspartinti ir iki žiemos šalčių užbaigti sodo renovacijos darbus tam skiriant papildomas lėšas ragino ir pašmaikštaudamas: „Šiemet lapkritį J. Baidenui sukanka 80-imt, iki to renovuokime Žiemos sodą-oranžeriją vardan Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystės.“ A. Vinkaus nuotaika užsikrėtė ir V. Kanapkienė, tarusi, kad, kai Seime svarstomi piniginiai reikalai, bijanti ir televizorių įsijungti, nes A. Vinkus iš Seimo tribūnos vėl įrodinės lėšų poreikį Žiemos sodui-oranžerijai.

„A. Vinkus daug dirba, neduoda ramybės visiems Seimo nariams, netgi tiems, kurie už šituos reikalus nėra tiesiogiai atsakingi“, – patvirtino M. Majauskas.

„Ieškosime galimybių, kaip įgyvendinti šį projektą: Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos renovacija ne vien kretingiškių rūpestis, tai nacionalinės reikšmės objektas, todėl jam sutvarkyti turi būti naudojami Kretingos rajono savivaldybės ir nacionaliniai resursai. Nacionaliniu mastu pripažindami tokių objektų svarbą, tą darome ne vien deklaracijomis, bet ir skirdami jiems finansavimą“, – sakė „Pajūrio naujienoms“ M. Majauskas su kolegomis apžiūrėjęs Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos darbus. Komiteto nariai spėjo, kad šiai rekonstrukcijai užbaigti gali prireikti ir milijono eurų.

Kretingos muziejus kasmet sutraukia apie 123 tūkst. lankytojų. Šiemet jų srautas gali sumažėti, nes Žiemos sodas-oranžerija yra pamėgtas lankytojų ir dėl čia iki rekonstrukcijos veikusios kavinės „Pas grafą“.

Dvaro 43 ha teritoriją su 23 ha parku valdantis Kretingos muziejus per 30-imt veiklos Kretingos dvare metų sugebėjo rekonstruoti 6 paminklinius pastatus, visuose juose veikia ekspozicijos.

Komitetas dirbo ir traukinyje

Į Kretingą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai atvyko traukiniu. Pirma komiteto posėdžio dalis vyko traukinyje. „Turėjome svarbių klausimų dėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ateities, investicijų poreikio geležinkelių infrastruktūrai, juos reikėjo aptarti“, – sakė M. Majauskas. Aptarime dalyvavo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, kuri pakeliui Kėdainiuose išlipo tam, kad grįžtų į darbą Vilniuje. „Parodėme, kad nacionalinės svarbos reikalus spręsti galima ne tik Vilniuje. Šiandieninės technologijos leido posėdžio darbotvarkės užduotis išvykoje atlikti gal netgi sklandžiau negu Seime Vilniuje“, – išvažiuojamojo posėdžio sėkme pasidžiaugė M. Majauskas. Komitetas pusdienį dirbo Kretingos rajono švietimo centro posėdžių salėje, priėmė sprendimus dėl Lietuvos kriptovaliutų rinkos reguliavimo, fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymų grynaisiais ribojimo, kitus.

Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektą komiteto nariams Kretingoje pristatė Seimo narys palangiškis Mindaugas Skritulskas. Po pietų seimūnai uosto perspektyvas aiškinosi Šventojoje. Šventosios uosto atkūrimo projektą parengė jį 15 metų valdžiusi Klaipėdos jūrų uosto direkcija, vėliau perdavusi Šventosios uostą Palangos miesto savivaldybei. M. Skritulsko teigimu, Savivaldybė nori keisti šio uosto projektą, kad sutaupytų apie 30 proc. jam įgyvendinti reikalingų lėšų. Pagal projektą atkuriamas Šventosios uostas pritaikomas žvejybai, pramogoms. „Šventosios uosto paskirtis multifunkcinė: galėtų ir krašto apsaugai tarnauti, vėjo jėgainių parką jūroje, šalia esantį Būtingės naftos terminalą aptarnauti, siaučiant audroms būtų laivams pagalbos uostas“, – kalbėjo M. Skritulskas. Parlamentaras akcentavo vandens turizmo plėtrą, jungiant Nemuną, Vilhelmo kanalą, kitas esamas ir galimas Lietuvos vandens turizmo trasas su Šventosios uostu, kuris būtų vienas svarbiausių traukos centrų. „Augtų turizmas, daugėtų darbo vietų, viešbučių“, – kalbėjo politikas. Palangos miesto savivaldybė siekia, kad būtų įsteigta Savivaldybei pavaldi Šventosios jūrų uosto direkcija, kuri vykdytų uosto atkūrimo projektą. Savivaldybė uosto direkcijai patikėjimo teise perduotų krantines ir kt.

Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas išskaidytas į 6 etapus. Antram etapui gauta 2 mln. eurų ES parama, trečiam etapui Palangos miesto savivaldybė planuoja gauti apie 9 mln. eurų iš ES paramos, skiriamos Vakarų Lietuvos regionui. Svarstomos galimybės uosto infrastruktūros vystymuisi pritraukti privačias lėšas, kaip sektiną to pavyzdį M. Skritulskas paminėjo koncesijos pagrindu atgijusį Drevernos uostą. Sovietmečiu Šventosios uostą valdė čia veikęs žvejybos ūkis, priklausęs Kretingos rajonui.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas