Gedulas ir viltis – vienoje atmintyje

Gedulo ir vilties dieną aidėjo dviejų kartų – tremtinių ir senjorų bei jaunimo – patriotinės dainos.

Birželio 14-osios popietę Kretingos senosiose kapinėse viršum paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti sklendė ilgesingos tremtinių dainos, tarytum nukeldamos į praeitį prieš aštuonis dešimtmečius, kada prasidėjo pirmieji masiniai lietuvių tautos trėmimai į Sibiro, Tolimųjų Rytų, Kazachstano platybes.

Nors skaičiai neatspindi mūsų tautos tragedijos, prasidėjusios prieš 81-erius metus – 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto, – tačiau dėl tiesos juos verta prisiminti, juolab kad praeitį vėl atkartoja dabartiniai įvykiai Ukrainoje. Tokias žodžiais popietę pradėjo Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė ir jai talkinusi Pranciškonų gimnazijos mokinė Viltė Paulauskaitė.

Gyvuliniais vagonais buvo vežami: moterys – dažniausiai į Altajų, Krasnojarską, Irkutską, o vyrai – į lagerius ir kalėjimus, kur buvo įkalinti nuo 5 iki 25-erių metų arba sušaudyti. Trėmimai vyko keliais etapais. Iš viso iš Lietuvos buvo ištremti 132 tūkst. gyventojų, kas dešimtas tremtinys – vaikas. Ištremtas brandžiausias tautos žiedas: mokslo, meno, švietimo žmonės, pažangūs ūkininkai. Tremtyje žuvo per 30 tūkst., į tėvynę grįžo apie 80 tūkst. tautiečių.

„Turbūt kiekvienoje šeimoje, giminėje yra žmonių, patyrusių tremtį. Todėl ši diena yra ir kiekvieno Lietuvos žmogaus istorinio atminimo diena“, – kalbėjo A. Zulumskytė, pakvietusi susirinkusiuosius prie paminklo padėti gėlių ir uždegti žvakes.

Tremtinių ir kankinių atminimas pagerbtas gėlėmis ir žvakių liepsna.

„Man širdyje neramu, kad negausiai tesusirinko kretingiškių, ypač, kai šiandien tremiami Ukrainos tautos žmonės, – pastebėjo gėlių puokšte tremtinių ir kankinių atminimą pagerbęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Pagalvojau, ar ne to, kad užmirštume savo tautos praeitį, savo istoriją, ir siekia rašistai, trėmę mūsų tėvus ir senelius. Aš dar galiu išgirsti prisiminimus iš savo tėvų, dėdžių ir tetų, kurie buvo ištremti, bet šiandieną nedaugelis beprisimena tą žiaurųjį laiką. Deja, jis sugrįžo į Ukrainą, todėl kiekvienas darykime viską, ką galime, kad praeitis nepasikartotų mūsų tėvynėje.“

„Esame vilties nešėjai, pasakodami savo vaikams ir anūkams apie tautos kančias, jų meilę tėvynei ir laisvės siekį“, – akcentavo Tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus vadovė Valerija Žalienė.

Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas pasidalijo prisiminimais apie Žemaičių Kalvarijos kunigą Lygnugarį, kuris anuomet, nebijodamas persekiojimų, vykdavo į Sibirą pas tremtinius. „Buvo sunkūs laikai, bet žmonės nepamiršo maldų, kurios juos stiprino ir teikė viltį. Todėl šiandien ypač turime branginti laisvę – galimybę laisvai melstis, reikšti mintis“, – sakė jis.

Gedulo ir vilties dienos proga meninę programą parengė Kretingos rajono kultūros centro tremtinių choras „Atminties versmė“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, išvien su folkloro ansambliu „Gervelė“, kuriam vadovauja Elena Šalkauskienė. Viltį nešančiais jaunais balsais skambėjo vaikų ir jaunimo folkloro grupės „Kitep“ (vadovė Vitalija Valeikienė) atliekamos dainos.

• Rašyti komentarą (0)