|
|
|
Svarsto keisti žemės mokesčio tarifus, įvesti vieną naują
Sumažinti žemės mokesčio tarifų, kurių yra 12, ir dabartines nuo 0,11 proc. 1,65 tarifų žirkles bei įvesti vieną naują mokestį už naudingų išteklių teritorijas, – tokius siūlymus svarsto Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifams ir taikomoms lengvatoms nustatyti. Darbo grupė tarifus peržiūri kasmet pirmoje metų pusėje. Paskutinį kartą žemės mokesčio tarifus keitė šios Savivaldybės valdžios kadencijos pradžioje 2019 metais dėl Registrų centro atnaujintų žemės verčių. Tąsyk žemės mokestis visiems jos turėtojams padidėjo apie 10 proc. Kretingos rajono savivaldybė skirtingų žemės mokesčio tarifų gausa ir plačiai išskleistomis tarifų žirklėmis (maksimalus tarifas yra 11 kartų didesnis už mažiausią) išsiskiria ir iš aplinkinių savivaldybių, kur tarifų yra mažiau, jie vienodesni. Savivaldybės tarybos Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas Dovydas Bajoras įsitikinęs, kad savivaldybėje taikomą nusistovėjusią žemės mokesčių tarifų sistemą būtina tobulinti. Mažiausiai – 0,11 proc. tarifu – už žemę moka sodininkų bendrijose sklypus turintys savininkai, o dalis jų pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokestis nesiekia 2 eurų, jo išvis nemoka. Rajone yra 10 sodininkų bendrijų, jose – 4,5 tūkst. sklypų savininkų. „Štai iš „Rubulių“ sodininkų bendrijos 590 sklypų savininkų Savivaldybė pernai gavo 128,72 euro žemės mokesčio. Ar tai normalu? Šitą 0,11 proc. tarifą reikėtų panaikinti, kadangi administruoti kainuoja daugiau negu jo surenkama, arba didinti“, – svarstė D. Bajoras, pateikęs, kokius tarifus šiai žemės turėtojų kategorijai taiko kaimynai. Plungės rajono savivaldybė – 1,1 proc., Skuodo rajono savivaldybė sodininkų sklypų dargi nėra išskyrusi, ir jiems taiko bendrą 0,65 proc., Telšių rajono savivaldybė – 0,4 proc. Kaimo plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis akcentavo, kad sodininkų bendrijos tampa gyvenamosiomis teritorijomis. Mokesčio tarifo keitimas galėtų būti siejamas ir su šių teritorijų paskirties keitimu. Soduose gyvenantys žmonės nori vandentiekio, nuotekų tinklų, prižiūrimų kelių, komunalinių paslaugų – to, kas priklauso gyvenamosioms teritorijoms. Pernai Savivaldybė iš biudžeto sodininkų bendrijų reikmėms skyrė beveik 28 tūkst. eurų. Žemės ūkio paskirties ir miškų žemei taikomas didžiausias – 1,65 proc. – žemės mokesčio tarifas. „Jis yra per didelis. Už žemės ūkio paskirties žemę Klaipėdos rajono gyventojai moka 0,8 proc. tarifu, plungiškiai irgi ne daugiau, Skuodo, Telšių rajonų savivaldybėse iki 1 ir 0,9 proc.“, – aiškino D. Bajoras, siekiantis, kad mokesčio už žemės ūkio paskirties ir miškų žemę Kretingos rajone tarifas neviršytų 1 proc. ir būtų vienodas visam rajonui. Dabar gi šis mokestis skirtingų žemės verčių zonoms yra skirtingas, kaip antai, Salantų, Kartenos apylinkių žemei – 0,99 proc., Darbėnų – 1,21 proc. „Ieškojau atsakymo, kodėl yra tokie žemės ūkio paskirties ir miškų žemės mokesčio skirtumai, bet niekas negalėjo atsakyti. Negavau atsakymo, ir kodėl išvis yra tiek daug skirtingų žemės mokesčio tarifų, kaip jie buvo nustatyti“, – sakė D. Bajoras. Nepaisant žemės mokesčio tarifų gausos Savivaldybėje, vieno mokesčio, kurį turi ir kaimynai, nėra – už žemės išteklių, kaip antai, žvyro, durpių karjerų teritorijas. Plungės savivaldybė šioms teritorijoms taiko 2 proc. mokesčio tarifą, kitos savivaldybės ir 2,5 proc. „Turime nustatyti naują mokesčio tarifą šioms teritorijoms ir mūsų rajone“, – tarė D. Bajoras. D. Bajoras siūlo didinti mokesčio tarifą už nenaudojamą apleistą žemę nuo dabartinio 3 proc. iki 4 proc. maksimalaus. „Tą seniai reikėjo padaryti“, – tvirtino politikas. S. Baltuonis didinti siūlo dabar patį mažiausią 0,11 proc. žemės mokesčio tarifą sodininkų ir garažų bendrijų sklypų žemei. „Mažas žemės mokestis, kurio dalis net nemoka, neskatina sodininkų bendrijose gyvenančių, namus turinčių žmonių siekti gyvenvietės statuso, kuris suteiktų jiems teisę iš Savivaldybės reikalauti gyvenvietės infrastruktūros plėtros. Žinau, kad gyvenantys „Draugystės“, „Akmenos“ sodininkų bendrijose nori vandentiekio, nuotekų tinklų, asfalto“, – teigė S. Baltuonis. Žemės mokesčio tarifo didinimą garažų masyvuose garažus ir žemę po jais turintiems savininkams, S. Baltuonis siejo su galimybe garažų teritorijas irgi paversti gyvenamosiomis. Tokių sektinų pavyzdžių šalyje jau esama: sovietmečiu garažais užstatyta teritorija Nidoje šiandieną virtusi modernių gyvenamųjų kotedžų kvartalu. „Pažįstu nidiškį žveją, kuris turėjo 3 garažus ir jų vietoje įsirengė tris kotedžus sau ir savo vaikams“, – pasakojo S. Baltuonis. Garažų kompleksas palei Vytauto gatvę, priešais Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, šiandieną nepuošia Kretingos ir užima gyventi patrauklų – šalia Pastauninko parko, arti miesto centro, su pasiekiamais infrastruktūros tinklais – kelių hektarų žemės plotą. „Sutarę vieno kito garažų bloko kaimynai kokius namus sau, šeimai, pardavimui galėtų įrengti. Apačioje garažas, viršuje gyvenamosios patalpos. Tereikia, kad vienas garažų blokas pajudėtų, ir Kretingoje turėtume gal patį įstabiausią naują gyvenamąjį rajoną. Žinoma, ir rajono valdžia, architektė dėl to turi pasistengti“, – svarstė S. Baltuonis, tokią pat perspektyvą įžvelgęs ir šalia kelio į Raguviškius Kretingoje esantiems garažams. Žemės mokesčių tarifus darbo grupė svarstys artimiausiame posėdyje. „Norime surinkti kuo daugiau argumentų, siūlymų žemės mokesčių tarifų tvarkai keisti. Pasiūlymų laukiame ir iš pačių šių mokesčių mokėtojų“, – sakė D. Bajoras. --- Kretingos rajono savivaldybės metinį biudžetą žemės mokestis papildo apie 700 tūkst. eurų, iš jų apie 100 tūkst. eurų sumoka žemės ūkio paskirties žemės ir miškų savininkai.
|
|
