Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar žinote, kokios bus savivaldybių naujai išrinktų merų funkcijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Tūbausių užtvanka šaukiasi pagalbos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-06-03
Žemės ūkio skyriaus specialisto Leono Rimeikos teigimu, nelaimė neįvyktų per akimirką, tačiau nėra ko delsti, laiko nualintą hidrotechninį statinį būtina jau dabar kapitališkai remontuoti.

Antradienį, paskutinę paraiškų priėmimo dieną, Kretingos rajono savivaldybė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos pateikė dokumentus dalyvauti projekte ir išsikovoti Europos sąjungos lėšų Tūbausių užtvankai rekonstruoti. Kai kurių politikų įsitikinimu, pagal būklę ji yra pavojingiausia rajone, nes, prasiveržus vandeniui, galėtų „nunešti“ Kretingos miestą.

Avarija pakenktų ir privačiai elektrinei

Tačiau už melioraciją rajone atsakingas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Leonas Rimeika situacijos per daug dramatizuoti nelinkęs, esą tokia nelaimė neįvyktų per akimirką, bet faktas, jog užtvanką, juolab kad šalia jos veikia privati hidroelektrinė, būtina rekonstruoti ilgai nedelsiant. Politikai teisūs, mąstydami apie pasekmes: avarijos atveju, jeigu hidroelektrinė staiga nustotų gaminti elektrą, įmonė iš statinį apleidusios savininkės – rajono Savivaldybės, – ko gero, prisiteistų materialinę žalą.

Kad teisminiai ginčiai būtų įmanomi, patvirtino ir hidrotechnikos įrenginį prie 84,9 ha ploto Tūbausių tvenkinio, įrengto 1986 m. užtvenkus Akmenos upę, 99-eriems metams išsinuomojusios Vilniaus bendrovės „Enga“ atstovas kretingiškis Antanas Būta. 2011-aisiais „Enga“ yra pasistačiusi vidutinės galios – 238 kilovatų – hidroelektrinę, tiekiančią elektrą skirstomiesiems tinklams. Anot A. Būtos, esant sausam orui ir trūkstant vandens, elektra paprastai gaminama 5–6 mėnesius per metus.

L. Rimeikos teigimu, prieš išsinuomodama užtvanką, bendrovė žinojo, kad už statinio einamąjį remontą ir priežiūrą bus atsakinga ji, o už kapitalinį remontą – savininkė Kretingos rajono savivaldybė. Nusprendus atlikti einamąjį remontą, ir narams patikrinus visą įrenginį, paaiškėjo, kad ne tik dugniniai uždoriai – judriosios konstrukcijos hidrotechnikos statinio angoms uždaryti ir atidaryti – surūdiję, bet „iš rikiuotės išėję“ ir guoliai, ir skydas, kurio nebeįmanoma normaliai iškelti, užsandarinti. Šiandien problema laikinai sprendžiama uždėjus smėlio maišus. Bendrovė „Enga“ raštu kreipėsi į rajono Savivaldybę prašydama užtvanką kapitališkai suremontuoti.

Remontuotų visą statinį

Rajono Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus patvirtino, kad projekto „Tūbausių tvenkinio hidrotechninio statinio ir melioracijos sistemos atnaujinimas“ paraiška, siekiant gauti finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, yra pateikta. Bendra projekto vertė 375 tūkst. Eur, prašoma paramos suma 300 tūkst. Eur, Savivaldybės prisidėjimo suma bus 75 tūkst. Eur.

„Jeigu jau nusprendėm, kad remontuosim, tai stengsimės pasinaudoti visa parama ir sutvarkyti ne vien tik laiko paveiktus uždorius, kuriems pakeisti užtektų apie 100, o gal, dabar medžiagoms išbrangus, – 200 tūkstančių eurų, bet ir visa kita iš esmės“, – sakė L. Rimeika. Ką konkrečiai remontuoti, pašnekovo žodžiais, paaiškės atlikus tyrinėjimus. Akivaizdu, kad nusėdo pats pylimas – gali tekti iki projektinio lygio, tai yra apie 20 cm į viršų pakelti užtvankos aukščiausią vietą, vadinamąją keterą. Be to, kai kuriose vietose šachtoje ir šlaitų plokščių sandūrose pastebimas ištrupėjęs betonas, dar po kelerių metų pavojinga bus užlipti ant iki statinio vedančio sutrūkinėjusio betoninio tiltelio, galbūt reikės pakeisti įvairiomis skaldos frakcijomis apsinešusį drenažą, po vandeniu esančius vamzdžius ir filtrą – ten gerokai prisikaupę sąnašų.

Iš viso Kretingos rajone pagal Savivaldybėje turimą sąrašą yra apie 34-ias užtvankas, visos jos pastatytos maždaug 1978 – 1988-aisiais metais, buvo skirtos žemės ūkio reikmėms, laukams drėkinti ir rekreacijai. Rajono Žemės ūkio skyrius prižiūri 14-a užtvankų, priklausančių valstybei, 6 – Savivaldybei, kitos užtvankos – privačios, viena kita yra bešeimininkės, bet jų mažėja, nes, privatizuojant žemę, jos automatiškai tampa kieno nors nuosavybe.

Be ES paramos remonto darbai neįmanomi

Nors pagal dabartinę politiką, siekiant atverti žuvų migracijos kelius, užtvankos daug kur Europoje demontuojamos, Kretingos rajone, nors vietiniai gyventojai ir labai priešinosi, toks likimas ištiko vienintelius Salantus. Kitur griauti užtvankų nesiruošiama, nes, būdamos prie gyvenviečių, jos skirtos rekreacijai ir poilsiui, prie jų žmonėms įrengtos maudyklos. Šios užtvankos pagal galimybes remontuojamos. Projekto „Senosios Įpilties (Titvydiškės) ir Grūšlaukės tvenkinių hidrotechninių statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimas“ paramos sutartis pasirašyta šių metų sausį. Finansavimas gautas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į  materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Bendra projekto vertė 209 tūkst. 62 Eur, prašoma paramos suma 163 tūkst. 614 Eur, Savivaldybės prisidėjimo suma 45 tūkst. 448 Eur. Projekto įgyvendinimo terminas – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Kaip teigė Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas, šiuo metu vykdomos pirkimų procedūros techniniam darbo projektui parengti ir rangos darbams įsigyti.

Projekto „Lazdininkų tvenkinio hidrotechninio statinio ir melioracijos sistemos atnaujinimas“ paramos sutartis pasirašyta pernai balandį. Finansavimas gautas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Bendra projekto vertė 374 tūkst. 997 Eur, prašoma paramos suma  299 tūkst. 997 Eur, Savivaldybės prisidėjimo suma 75 tūkst. Eur. Projekto įgyvendinimo terminas iki 2023 m. Prieš trejus metus iš „Solidarumo“ fondo buvo rekonstruota Tuzų užtvanka. Tai kainavo apie 70 tūkstančių eurų, rajono Savivaldybė lėšomis neprisidėjo.

Europinė parama – ideali galimybė hidrotechnikos statiniams atnaujinti. Iš Žemės ūkio ministerijos melioracijai rajonas kasmet gauna apie 200 tūkst. eurų, iš šios sumos tvenkiniams prižiūrėti skiriama apie 15 tūkst. eurų. Už tiek pinigų, anot L. Rimeikos, galima nebent užtvankų šlaitus nušienauti. Likusios lėšos iš 200 tūkst. Eur panaudojamos avarijoms likviduoti, melioracijos grioviams, polderiams prižiūrėti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas