Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Rajono svečių delegacija, kurioje – ir susisiekimo ministras Marius Skuodis (penktas iš kairės), buvo pakviesta apžiūrėti pernai rekonstruotą Vilniaus gatvę.

Kretingoje lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis ir keletas ministerijos atstovų, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvykusiame susitikime, dalyvaujant rajono merui Antanui Kalniui, vicemerui Dangirui Samaliui, Savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Viskontui, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjai Sigutei Jazbutienei, rajono tarybos komitetų pirmininkams Dovydui Bajorui ir Romualdui Jablonskiui, Kretingos kelių tarnybos vadovui Tomui Balčyčiui, ministras pasidalijo informacija apie didėjantį finansavimą Lietuvos kelių būklei gerinti, o pats išklausė apie planuojamus dviračių takus, būtinybę atnaujinti sankryžas, rekonstruoti kelią Kretinga–Rūdaičiai–Žibininkai, atkreipė dėmesį į pėsčiųjų perėjos per geležinkelį problemas, pasidžiaugė atnaujinta Vilniaus gatve.

Kelių finansavimo sistema – lankstesnė

Lietuvos kelių būklei gerinti ir stabilizuoti finansavimas šiemet didėja 3–4 kartus, o rezultatą, pasak ministro, bus galima pamatyti po 4–5 metų. Kardinaliai padidintas finansavimas tiltams ir viadukams sutvarkyti – būdavo skiriama 8–9 mln. Eur per metus, o dabar – 20 mln. Eur. Iki 2024 m. ketinama pabaigti Žvyrkelių programą, įgyvendinti 2017 metais pagal parengtus projektus suplanuotus darbus. Iki 2024 m. neišasfaltuotų valstybinės reikšmės žvyrkelių turėtų nebelikti, nebent vietovėse gyventų iki 10 gyventojų, ir per parą pravažiuotų ne daugiau kaip 50 automobilių. Kretingos rajono kelių būklei gerinti finansavimas padidintas 22 proc., tik kad poveikį daro infliacija.

Pasak M. Skuodžio, šiemet pradėjus taikyti naują Lietuvos kelių finansavimo sistemą, šalies keliams skiriamos lėšos pirmą kartą numatytos trejų metų laikotarpiui. Taip atsirado galimybė lanksčiau planuoti artimiausių metų darbus tvarkant kelių infrastruktūrą, užtikrinti projektų ir sprendimų tęstinumą. Ministras pagyrė Kretingą už bendradarbiavimą su Automobilių kelių direkcija, sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų vietinės reikšmės viešiesiems ir vidaus keliams tiesti, taisyti ar rekonstruoti, už parengtą kelių sąrašą šiam finansavimui gauti.

„Bijau, kad Lietuvoje bus koks 10 savivaldybių, kurios finansavimo negaus net metų viduryje, nes neturi pasitvirtinusios nei tvarkų, nei eilių, o ir STT kai kurių dokumentais domisi. Jūs su darbais galit judėti į priekį“, – kalbėjo ministras.

Meras A. Kalnius užsiminė apie išskirtinį objektą – Vilniaus gatvę, kuri oficialiai „nepriduota“ lig šiol. Kad ši gatvė buvo iššūkis, antrino Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas R. Lipkevičius. Visų pirma, miesto centre vyko detalieji archeologiniai tyrimai, beje, pareikalavę krūvos papildomų pinigų, antra – pasirinktas ne pats geriausias rangovas.

„Buvom priėję iki to, kad su Savivaldybe svarstėm, ką daryti: nutraukti sutartį, objektą užkonservuoti ir ieškoti kito rangovo, ar, sukandus dantis, pradėtus darbus tęsti. Galvojom, jei nutrauksim, – žmonės toliau kops per purvynus, bus nepatenkinti. Nusprendėm tęsti. Aišku, dėl delspinigių dar turėsim teisminių ginčų, bet jie kada nors pasibaigs“, – sakė R. Lipkevičius.

„Vis prašom ir prašom finansuoti kokius nors objektus, bet ne visada randasi proga parodyti rezultatą“, – Vilniaus gatvę apžiūrėti „gyvai“ delegaciją pakvietė A. Kalnius.

Pasidžiaugęs miesto centru, ministras domėjosi įžymybėmis – paklausė apie bažnyčią, pranciškonų vienuolyną, atviravo iki šiol Kretingoje lankęsis vieną kartą, ir tai buvę vaikystėje.

Dėl dviračių takų inicijuos atskirą pasitarimą

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stonkė pristatė 7-ioms – Palangos, Neringos, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Šilutės, Skuodo ir Kretingos – savivaldybėms aktualų planuojamų eurovelo trasų ir dviračių takų, kurie būtų patrauklūs ne tik turistiniu požiūriu, bet ir dėl galimybės susisiekti tarp vietovių, tinklo žemėlapį.

„Man nesvarbu, kokio pločio tie takai bus, svarbu, kad jie būtų. Įvertinę rizikas, problemas ir žingsnius, mes juos sutvarkysim“, – sureagavo ministras. Šį žemėlapį jis pageidavo matyti nacionaliniame dviračių takų plėtros žemėlapyje, o aptarti konkretesnes galimybes pasiūlė susirinkus į atskirą susitikimą su atsakingais ministerijos specialistais.

M. Skuodis teigiamai reagavo ir į Kretingos rajono savivaldybės siekį nutiesti dviračių taką nuo Kretingos iki Vydmantų, taip vietoves sujungiant su Palanga. „Nepažadu, parašo šiandien dar nededu, bet akivaizdu, kad tai yra prioritetas“, – neabejojo jis, juolab išgirdęs, kad takas pasitarnaus ir tarp Kretingos bei Palangos esančioms gyvenvietėms, kurių didžiausia Vydmantai su daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Be to, kaip pridūrė A. Kalnius, Vydmantuose yra ir kuriasi kai kurios pramonės įmonės. Sutvarkius infrastruktūrą, į darbus žmonės iš Kretingos galėtų važiuoti nebe automobiliais ar autobusais, kaip įpratę, o dviračiais.

Rajono Savivaldybės Finansų ir inovacijų komiteto pirmininkas D. Bajoras akcentavo, kad dviračių tako iki Vydmantų (nuo Vydmantų iki Palangos įrengtas – aut. pastaba) klausimas neišsprendžiamas dešimtmetį, o gal ir ilgiau, nors šiuo taku besinaudojančiųjų srautai keliolika kartų pranoktų srautą važiuojančiųjų nuo Šventosios Latvijos sienos link.

Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutės Jazbutienė teigė, kad projektas turėtų būti parengtas iki šių metų pabaigos, o 2023-iaisiais prasidėtų įrengimo darbai. Kad dviračių takas atitinka kriterijus ir yra įtrauktas į nacionalinių dviračių takų planą, patvirtino Lietuvos kelių direkcijos vadovas. Jo nuomone, tai yra vienas geriausiai parengtų projektų, tinkamų finansuoti.

„Nenorim tokios kalėjimo tvoros, kokią geležinkelininkai pastatė. Traukinių gausmą izoliuojanti siena čia turėjo būti skaidri, permatoma ir nepabloginti mūsų gyvenimo“, – Pervažos gatvės gyventojų vardu dėstė Eugenijus Platkauskas (kairėje).

Įvertino sankryžas, pritarė laikinam praėjimui per geležinkelį

Buvo aptartas gyventojų ir verslininkų prašymas rekonstruoti kelią Kretinga–Žibininkai, palei jį taip pat įrengiant dviračių taką. Toje rajono dalyje – trys dideli turistų traukos objektai: BOOM parkas, Atostogų parkas ir HBH, visuose dirba daug kretingiškių. Rajono vadovai ministerijos atstovų dėmesį atkreipė į avaringą sankryžą ties degaline „Viada“ – ypač vasarą ir piko metu iš Kretingsodžio važiuojantiems automobiliams neįmanoma išsisukti į kelią Šiauliai – Palanga. Anot vicemero Dangiro Samaliaus, geriausia išeitis – įrengti turbo žiedą. Atnaujinti būtina visas kelio Šiauliai–Palanga sankryžas.

Galvos skausmu rajono Savivaldybei tapo perėjos per geležinkelį Palangos gatvėje statyba. „Lietuvos geležinkeliai“ atsainiai kalbasi su projektuotojais, tarp jų nėra norimo kontakto. Perėja, nors ir brangesnė, bet bus požeminė, kad saugiau, patogiau ir paprasčiau galėtų vaikščioti šalia esančios Simono Daukanto progimnazijos moksleiviai, ypač mažieji, vadinamajame lapyno mikrorajone gyvenantys pensininkai, neįgalieji.

„Rinkomės tarp to, kas yra geriau: du su puse milijono eurų ar žmogaus nelaimė?“ – atviravo meras.

Savivaldybė nepatenkinta, kad geležinkelininkai, neprisidėdami prie finansavimo, reikalauja darbus vykdyti „uždaru būdu“, tai yra tunelį statyti nenutraukus eismo. Nors traukinių pro Kretingą dabar pravažiuoja gerokai mažiau, bet įmonė nesutinka porą geležinkelio linijų uždaryti, porą palikti, darbus vykdyti etapais. Bet, ministro žiniomis, visos požeminės perėjos šiuo metu yra statomos būtent taip – „uždaruoju būdu“.

Savivaldybės iniciatyva, šiuo metu per geležinkelį pėstiesiems padarytas laikinas praėjimas, kuris nebuvo suplanuotas. „Matau, kad Kretingai jis svarbus. Kol čia stovim ir kalbam, jau per kelias minutes apie 10 žmonių praėjo“, – pastebėjo M. Skuodis.

Neplanuotas vizitas į Pervažos gatvę

Delegacija apžiūrėjo ir gyventojų prieštaringai vertinamą traukinių garsą slopinančią sieną. Kad problemų yra, ministerijos atstovai išgirdo dar Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos salėje, kai, aptariant darbotvarkėje numatytus kitus klausimus, nesivaldydamas prapliupo netikėtai čia atsiradęs, kaip prisipažino, Seimo nario Antano Vinkaus, į kurį kreipėsi, atsiųstas Pervažos gatvės gyventojas Eugenijus Platkauskas.

„Kiek dėl tos bjauros kalėjimo tvoros aš kovoju – nei Savivaldybei, nei Kalniui nerūpi. Devyni namai rytais tekančios saulės per ją nematom. Blokai – išsiklaipę, nevienodo storio. Svarbiausia, traukinių triukšmas dar didesnis negu prieš tai buvo! Po rangovo darbų skendėjo visa gatvė. Atvažiuoja, būdavo, valdininkai – iš mašinos nelipa, batus mat išsitepti bijo, o mums čia nuolat gyventi reikia... Gerai, kad „Pajūrio naujienos“ parašė, tai bent tuos žemėm užkimštus nuotekų vamzdžius greičiau sutvarkė. Mūsų gatvė – seniausia Kretingoje, prašom prašom asfalto, bet rajono valdžia mums – špygą!“ – kuo toliau, tuo labiau karščiavosi kretingiškis.

Tačiau piliečio emocijos ministro nei papiktino, nei labai nustebino – esą Seime prisiklausantis ne tiek. E. Platkausko jis paprašė dabar pat pakviesti jį į Pervažos gatvę, norįs savo akimis pamatyti, įsitikinti.

„Na, ir kaip jums ta siena?“ – praeidamas pro šalį, M. Skuodis pasiteiravo pirmo gatvėje sutikto žmogaus – netoli būsimos perėjos gyvenančio Valentino Žiubrio. „Dėl bjaurumo, kad į kalėjimo tvorą panaši, tai man – tas pats, ne į tą pusę langai, aš nežiūriu. Bet, kai pro šalį važiuoja traukiniai, stiklinės ir šakutės ant stalo tarška. Nuo vibracijos sienos štai skilinėja“, – pro atviras duris parodė.

O netoli vietos, kur laukė E. Platkauskas, gyventojų susirinko daugiau. „Aš gyvenu atokiau, bet ir tai girdžiu gerokai didesnį triukšmą, negu kol sienos nebuvo. Antai paliktas tarpas, traukinių garsas pasidarė koncentruotas, ilgiau užtrunka, kol išsiskaido“,– patvirtino Ilona Rašinskaitė. Jai pritarė Birutė Šileikienė ir kitos kaimynės.

Ministras dėl situacijos Pervažos gatvėje pažadėjo grįžęs į Vilnių imtis „namų darbų“ – aiškintis, kviestis statybos priežiūros specialistus. „Man buvo pateikti skaičiai, bet, kaip matau, tyrimus atlikti, triukšmo lygį išmatuoti galbūt teks iš naujo“, – sakė M. Skuodis. Be to, praeidamas pro šalį, jis stabtelėjo ir telefonu pats nufotografavo vieną garsą izoliuojančios sienos fragmentą, kur blokeliai nelygūs, išsislankioję.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas