|
|
|
Įrengę stadioną šunims, organizuos jų lenktynes
Seną sodybą su 3,5 ha žemės aplinkui Darbėnų seniūnijos Medomiškių kaime įsigijusi palangiškių Aušros Šileikaitės ir Svajūno Bradūno šeima įrengė šunų bėgiojimo stadioną su sertifikuotomis trasomis, skirtomis lenktyninių kurtų varžyboms. Šį pavasarį Aušra ir Svajūnas ketina surengti nacionalines „Loure Coursing“-o (dirbtinio jauko persekiojimo) ir, jei pavyks, – „Racing“-o (bėgimo ratu) varžybas. Vipetai – bėgikai iš prigimties Visa šeima – be Aušros ir Svajūno, dar dvi jųdviejų dukterys Jūra ir Banga – gyvūnų mylėtojai, įkūrę šunų veislyną „Perkūno vaikis“. Namie jie laiko 2 jorkšyrus, 2 kates ir 4 vipetus, arba anglų kurtus: Smilgą, Šerę, Zenių ir Amber, pastaroji jauniausia – jai tik 15 mėnesių. Būtent vipetais labiausiai ir džiaugiasi veisėjai, nes šie šunys teikia didžiausią malonumą, ugdant ir vystant jų sportą, – tam palangiškiai ir įrengė aikštyną, įsigijo įrangos. „Vipetai yra šunys bėgikai, sprinteriai, galintys išvystyti iki 50 km/val. greitį. Pasirinkdami juos veisti, rinkomės geriausią genų kolekciją. Viena kalė jau atsivedė šuniukus, kita – neužilgo, o Amber ruošiame varžyboms“, – kalbėjo Svajūnas. Rodydamas į tamsiai pilkos spalvos įspūdingąją Amber, kurios tėvai iš Anglijos ir Prancūzijos, pašnekovas sakė, kad šis „grožis“ parodose nėra perspektyvus, nes turi labiau terjero, negu kurto požymių. Jos anatomija – ypatingai išlenkta nugara – tokia, kad labiausiai tinka lenktynių trasai. Vipetai, Svajūno žodžiais, neturi spalvų standartų – gali būti šviesiai pilkos, smėlinės, mėlynos spalvų ar dėmėti kaip tigrai. „Lietuvoje vipetai nėra reti: vieni juos laiko kaip sofos šunis, nes yra ramūs, jautrūs, bet mūsų šeimos filosofija tokia – jeigu iš prigimties šie šunys yra bėgikai-zuikių gaudytojai, tad bėgimui juos ir turime naudoti“, – įtaigiai kalbėjo S. Bradūnas.
Įsigijus sodybą – laisvė šunims Kelerius pastaruosius metus Neringos vyriausiuoju architektu dirbęs S. Bradūnas, tikino pavargęs kasdien iš Palangos keliauti į darbą, todėl dabar gyvena iš privačių užsakymų, užtat daugiau laiko galįs skirti rūpintis šunimis. Vipetams būtina kasdien išsilakstyti, tad vežiodavo juos į Nemirsetą, kur šunims skirtas paplūdimys, į mišką. Bet vedžiodami po miškus, sakė, susidūrę su problema: jų šunys – medžiokliniai, todėl, pagal miškininkų taisykles, juos privaloma vedžioti su pavadžiu, antraip šeimininkus gali palaikyti brakonieriais. Ši problema išsisprendė, įsigijus sodybą. „Tą sodybą buvome nusižiūrėję senokai, tačiau įsigijome tik pernai. Pardavė ją su visu šalia esančiu sklypu. Iš pradžių galvojome: kam mums ta žemė – net 3,5 ha, o dabar džiaugiamės, įrengę aikštyną. Juolab kad ir su bendraminčiais kalbėdavome, kad nėra tinkamos vietos šunims išsilankstyti, rengti treniruotes, varžybas“, – teigė veisėjas.
Reikalingos žinios ir komanda Pavasarį startuoti varžybomis paskatino ir bičiulystė su profesionaliais varžybų teisėjais Laima Eidukiene ir Ryčiu Sapežinsku iš Palangos, kurie taip pat įsigijo sodybą netoliese, Žeimių kaime. „Lenktyniniai šunys bėga greit, juos pagauna azartas, išsiskiria adrenalinas. Bėga poromis, ir reikia žinoti, ką su kuo paleisti. Todėl trasos turi būti itin saugios, kad būtų išvengta traumų, nes šie šunys yra brangūs“, – tikino pašnekovas. Tam, kad galėtų rengti treniruotes, o juolab varžybas, reikia ir specialių žinių, ir pajėgų. Neužtenka įrengti specialias trasas, išlaikant atitinkamus kampus, kad posūkiai nebūtų per statūs, bet reikia ir talkininkų: vieni tempia „zuikį“, kiti su keturračiais važiuoja iš paskos, dar kiti fiksuoja, fotografuoja, teisėjauja, reikia veterinaro priežiūros. S. Bradūnas, kad įgytų operatoriaus licenciją, sakė mokęsis užsienyje. Sieks bendrystės su kaimynais Kadangi ligi šiol, veisėjo žodžiais, Lietuvoje tebuvo rengiamos „Coursing“-o („zuiko“ gaudymo) varžybos, jie pirmieji bandys surengti ir „Racing“-o varžybas. Sodyboje jau išbandė „kraujo pėdsako“ rungtį, kai iš ryto lašinama kraujo trajektorija, o popiet šunys turi tiksliai aptikti „sužeistą žvėrį“ pagal išlašintą trasą. S. Bradūno žodžiais, šunų treniruotės ir varžybos gali vykti visus metus, tačiau aktyviausias sezonas – nuo balandžio iki spalio. „Šeštadieniais jau ir dabar, jei tinkamas oras, į treniruotes suveža iki 30 šunų, ne vien vipetus, bet – ir kitų veislių, o į varžybas susirenka keliskart daugiau. Jau dabar skambina vilniečiai, teiraujasi, ar bus, kur pernakvoti, pasistatyti kemperius. Kalbėjausi su seniūnu Alvydu Poškiu: būtų puiku, jeigu mūsų versle dalyvautų ir kaimynai – netoliese yra 5 sodybos, bendradarbiautume, priimdami svečius ir tuo garsintume Kretingos rajoną“, – įžvalgomis dalijosi varžybų rengėjas.
|
|
