Moksliniu leidiniu pagerbė krašto tyrinėtoją Igną Jablonskį

Archeologę humanitarinių mokslų daktarę Eglė Rimkienę, prieš pusantrų metų pradėjusią dirbti Kretingos muziejuje, žavėjo jos pirmtako savamokslio kraštotyrininko ir archeologo Igno Jablonskio asmenybė, kurios veiklos įprasminimui ji ėmėsi surengti konferenciją ir išleisti mokslinį leidinį.

Leidinio pagrindą sudaro mokslinės publikacijos.

Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjos Eglės Rimkienės rūpesčiu neseniai išleistas mokslinis leidinys „Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos“, skirtas Lietuvai svarbaus kraštotyrininko inžinieriaus, savamokslio archeologo, Kretingos rajono Garbės piliečio Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms. Šis leidinys ne tik plačiai nušviečia I. Jablonskio darbus, šios asmenybės svarbą archeologijai, kraštotyrai, etnografijai, – jame taip pat apžvelgiami ir naujausi Kretingos rajono archeologiniai tyrimai.

Sutelkė šalies mokslininkus

Pasak E. Rimkienės, leidinys gimė iš mokslinių pranešimų, kurie buvo perskaityti pernai I. Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms Kretingos muziejuje surengtoje konferencijoje.

Per 100 puslapių apimties leidinyje – 8 publikacijos, parašytos 14 autorių. Penki jų – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė, Vilniaus universiteto mokslininkai Lijana Muradian ir Algimantas Merkevičius, Klaipėdos universiteto mokslininkas Gintautas Zabiela – savo publikacijose atskleidė J. Jablonskio – Lietuvos pajūrio krašto kultūros paveldo, pilkapių ir piliakalnių tyrinėtojo – biografiją, bibliografiją, mokslinę veiklą ir jos svarbą Kretingos krašto ir visos šalies kontekste.

Šie ir kiti mokslininkai – Medeina Gailiūtė iš Vilniaus universiteto, Audronė Bliujienė, Tomas Rimkus ir Linas Daugnora iš Klaipėdos universiteto – apžvelgė ir svarbiausius atliktus Lietuvos pajūrio, Kretingos miesto ir rajono – Kluonalių, Andulių – apylinkių archeologinius tyrinėjimus.

Ignas Jablonskis 1980 m. fiksuoja centrinį paties atrasto ir ištirto Ėgliškių pilkapio kapą.

Vilniaus gatvę tyrinėję mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologai Simonas Sprindys ir Jurgis Sadauskas pateikė per visą Lietuvos archeologijos istoriją 2020–2021 m. plačiausiai vykdytų Kretingos miesto centrinės dalies tyrimų apžvalgą. Jie iš dalies kartu su Kretingos rajono savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu rėmė ir šio leidinio, pasirodžiusio 100 egzempliorių tiražu leidybą, kainavusią per 4 tūkst. Eur.

Žavėjo I. Jablonskio asmenybė

Leidinys „Kretingos rajono archeologiniai tyrimai ir perspektyvos“ – prieš pusantrų metų dirbti Kretingos muziejuje pradėjusios 33-jų klaipėdietės archeologės humanitarinių mokslų daktarės E. Rimkienės viena darbo sričių.

Ji atviravo, kad I. Jablonskis labiausiai ją sužavėjo savo gebėjimais: nebūdamas archeologu, o – inžinieriumi, jis gaudavo leidimus kasinėti ir tyrinėti, labai tiksliai ir preciziškai nubraižydavo kasinėjamų objektų brėžinius, kurie tebėra svarbūs ligi šiol.

Su I. Jablonskio asmenybe netiesiogiai susidurti Eglei teko dar besimokant Klaipėdos universitete, o, rengiant bakalauro darbą apie Kašučių kapinyną, teko bendrauti ir su amžinybėn jau iškeliavusiu Kretingos muziejaus archeologu Donatu Butkumi. Po kelerių metų, užbaigus daktaro disertaciją ir laimėjus Kretingos muziejaus skelbtą Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjo konkursą, atviravo ji, kelias ir atvedė čia – ji tarsi perėmė ir tęsia savo pirmtako D. Butkaus darbus.

Domėdamasi etnoarchitektūriniu paveldu, I. Jablonskas lankėsi vienoje Jakštaičių kaimo sodybų.

Išsiskiria kuršių eksponatais

„Pirmiausia pamačiau eksponatų turtingą muziejų: jame – per 12 tūkst. archeologinių eksponatų, dar 5 tūkst. atkeliavo iš Vilniaus gatvės tyrimų. Saugykloms persikėlus į naujas patalpas, tenka eksponatus sutikslinti, aprašyti, sudaryti jų katalogus. Radau čia savo darbą, istoriją ir kraštą mylinčius žmones – muziejininkus. Kaip muziejininkė, atverčiau savąjį baltą lapą, ir labai džiaugiuosi, kad esu įvertinta ir palaikoma kolektyvo“, – džiaugėsi E. Rimkienė.

Jos žodžiais, Kretingos muziejaus pasididžiavimas – kuršių lobiai, atrasti Lazdininkų kapinyne: unikalios romėniškojo periodo( I–IV a.) segės, papuošalai, ginklai. Įkapių gausa rodo, kad čia gyvenę žmonės gana ryškiai išsiskyrė iš kitų baltiškųjų tautų, ir tuo galima įsitikinti ekspozicijoje.

Kretingos ir pajūrio apylinkes tyrinėję kraštotyrininkai: (iš kairės) Mikelis Balčius, Ignas Jablonskis, Algirdas Mulvinskas.

Sieks pritraukti jaunus žmones

E. Rimkienė sakė, kad dar jaunystėje ją paviliojo Klaipėdos piliavietė, kur jie, studentai, vykdė kasinėjimus – buvo rasti vokiečių statytos pilies poliai, dabar jie, gilinant uostelį, užpilti: „Tuomet patyriau neapsakomą atradimo džiaugsmą“, – prisiminė pašnekovė. Jai teko dalyvauti, tiriant Taurapilio piliakalnio aplinką Tauragnuose, Aukštumalos Šilalės rajone akmens amžiaus gyvenvietę, kitas Lietuvos vietas, tačiau daugiausia – Klaipėdos rajono apylinkes. Čia susipažino ir su savo būsimuoju vyru – taip pat Klaipėdos universiteto mokslininku archeologu Tomu Rimkumi, kuris šiuo metu dirba viename Vokietijos mokslo centrų.

Pastaruoju metu, E. Rimkienės žodžiais, pajūryje daugiausiai yra vykdoma komercinių archeologinių tyrimų, kuriuos dėl komunikacijų užsako elektros tinklai, vandentiekio įmonės, ne išimtis – ir neseniai Kretingoje atlikti Vilniaus gatvės tyrimai.

Paklausta, kokias mato tolimesnes Kretingos muziejaus veiklos kryptis, ji atsakė: „Manau, kad pats muziejus turėtų eiti į miestiečius. Bet tai yra visų šalies muziejų problema – kaip pritraukti jaunus žmones. Galima būtų sugalvoti lauko ekspozicijų, tačiau iškyla lėšų ir eksponatų saugojimo problemos. Gal su laiku tai taps įmanoma įgyvendinti, – muziejaus veiklos viziją piešė jaunesnės kartos muziejininkė. – Dabar stengiamės kviesti kuo įdomesnių lektorių, kalbėti jaunimui suprantama kalba, vykdyti edukacijas, kad muziejus jiems taptų įdomia ir patrauklia vieta.“

• Rašyti komentarą (1)