Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pasidžiaugė, kad mokykloms, sutelkus visas pajėgas, iš esmės pavykos įveikti pandemijos iššūkius.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, įpusėjus šiems mokslo metams, sakė turinti, kuo pasidžiaugti: rajono mokyklose gana sėkmingai suvaldyta koronaviruso pandemija, yra reikšmingų pokyčių, sprendimų, turinčių įtakos mokyklų gerovei, ugdymo procesui.

„Pandemija suvaldyta, mokiniai sugrįžo į mokyklas, mokyklos neužsidarė, nebent viena kita klasė, o testavimasis mokyklose įgyja vis didesnį pagreitį. Mokyklų vadovams, mokytojams visų operacijų vadovo reikalavimų užtikrinimas buvo didelis iššūkis, kurį jie bendromis jėgomis įveikė“, – A. Burbienės pastebėjimu, per iššūkius ne tik mokomės naujų dalykų, bet ir tampame stipresni. Švietimo skyriaus vedėjos manymu, nors pokyčiai ir vargina, bet vis dėlto būtina į juos žvelgti pozityviai, o rezultato siekti bendromis ilgalaikėmis pastangomis.

Rengiasi įtraukiajam ugdymui

A. Burbienė pasidžiaugė, kad rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdant vienokių ar kitokių specialiųjų poreikių turinčius vaikus mokytojams talkina 56-i jų padėjėjai. Tai – puiki įžanga rengiantis įtraukiajam ugdymui, kurio programa šalies mokymo įstaigose bus pradėta vykdyti 2024-aisiais. O ir Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnyba jau rengia paskaitų-diskusijų ciklus rajono pedagogams apie įtrauktį švietime, konsultuoja pagalbos mokiniui specialistus, taip pat veda mokymus mokytojo padėjėjams, kas rajone yra naujovė. „Mokytojų padėjėjų poreikį iš esmės tenkiname – mūsų rodikliai palyginti su kitomis šalies mokyklomis yra aukšti“, – Švietimo skyriaus vedėja akcentavo, kad Pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos specialistai yra parengę ilgalaikę programą „Įtraukusis ugdymas: galimybė ir realybė“, kurią sudaro 5-ių seminarų ciklas ir kurioje dalyvauja 40 ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų, tiek pat – mokytojo padėjėjų.

Rajono mokyklos rengiasi įtraukiajam ugdymui, tobulindamos ir aplinką, kuri pasitiks specialiųjų poreikių turinčius vaikus: Darbėnų gimnazijoje įrengtas liftas, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vyksta pandusų ir lifto įrengimo darbai, liftą montuoti rengiamasi Marijono Daujoto progimnazijoje, įtraukiajam ugdymui skirti sensoriniai kambariai kambariai įrengti Darbėnuose, Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre.

„Materialinė bazė dėl įtraukiojo ugdymo yra tobulinama pagal galimybes, turimas investicijas, o ir mokytojų padėjėjų tikrai daugės, nes daugėja mokinių, kuriems nustatomi dideli ir labai dideli ugdymosi poreikiai: daugėja vaikų su Aspergerio sindromu ir kitais autizmo spektro sutrikimais“, – situaciją apibūdino A. Burbienė.

Kokybės krepšelio programa – 6-iose mokyklose

Šalies mastu vykdoma Kokybės krepšelio programa neaplenkė ir mūsų rajono mokyklų. Programoje dalyvauja Jurgio Pabrėžos universitetinė ir Darbėnų gimnazijos, Simono Daukanto progimnazija, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla ir Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras. Šios programos tikslas – pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus, diegiant pažangias mokymosi metodikas, atnaujinant ugdymosi ir edukacinę aplinką – iš valstybės biudžeto šiai programai vykdyti buvo gauta 550, 824 tūkst. Eur. Vykdant šią programą atsiranda ir išskirtinių veiklų, tarkim, visos dienos mokykla, kuri, kaip parodė mokinių tėvų atsiliepimai, yra labai reikalinga.

Šalies mastu parengta dar viena programa, susijusi su atnaujinto ugdymo turiniu, kaip pilotinis projektas mūsų rajone startavo Simono Daukanto progimnazijoje. Pagal šią programą pertvarkomas bendrasis ugdymas, rengiamos atnaujintos programos. Apibendrinus šio pilotinio projekto sėkmes ir nesėkmes, jis bus taikomas ir kitose mokyklose. Projekto esmė – kad mokiniai įgytas žinias mokėtų pritaikyti praktikoje. „Nebėra taip, kad mokiniui sakytume „išmok ir pakartok“ – privalėsime išmokyti taip, kad žinias mokiniai taikytų, naudotų, analizuotų“, – pastebėjo A. Burbienė.

Gerinama mokymo, ugdymo bazė

Bendrojo ugdymo mokykloms mūsų rajone paskirstyti 24 komplektai hibridiniam mokymui, 146 kompiuteriai, 690 planšečių, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – 19 laminavimo aparatų, kurie būtini ugdymo procese gaminant vaizdines metodines priemones.

„Mokyklų turima kompiuterinė įranga dėvisi, sensta, ją nuolat reikia atnaujinti, todėl gaunamų mokymo lėšų nepakanka poreikiui patenkinti“, – A. Burbienė teigė, kad, apibendrinus mokyklų poreikį, bus prašoma, jog 2022 m. rajono biudžete būtų numatyta atskira eilutė kompiuterinei įrangai atnaujinti ir įdiegti rajono mokyklose.

Švietimo skyriaus vedėja pripažino, kad reikia didinti ikimokyklinio ugdymo grupių skaičių, ką padaryti pavyks iki galo įrengus lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestatą, pagal galimybes – remontuoti darželius, kas seniai juose daryta.

Rajono ikimokyklinėse įstaigose ugdomi 1 tūkst. 337 vaikai, mieste į darželius nepateko 26 vaikai, tačiau rajone laisvų vietų darželiuose yra.

Nors rajono Savivaldybės taryba, siekdama paspartinti privačių darželių steigimosi procesą rajone, ir patvirtino 150 Eur/mėn. kompensaciją tėvams, tačiau iki pat dabar privataus darželio mūsų rajone nėra.

„Praėjusiais metais surengėme privačią konsultaciją, kurioje dalyvavo 45 interesantai, – susidomėjusiųjų privataus darželio steigimo galimybėmis mūsų rajone buvo tikrai daug, tačiau kol kas privataus darželio įsteigti nepavyko – Kretingos mieste sunku surasti patalpų, tinkančių šiai veiklai“, – konstatavo A. Burbienė.

Teks pertvarkyti mokyklų tinklą

Kadangi šalyje pasikeitė mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, mokyklų optimizavimo planą, joms neprieštaraujant, teks keisti ir Kretingos rajone. Švietimo skyriaus vedėja įvardino esminius pokyčius, kurie laukia mūsų švietimo įstaigų: nuo rugsėjo 1-osios nebebus galima formuoti jungtinių komplektų V–VIII klasėse, pradiniame ugdyme bus galima jungti tik dvi klases – rekomenduojama gretimas, o nepilnoms klasėms, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, mokinio krepšelio lėšos iš viso nebus skiriamos.

Nuo 2024 m. pagal tinklo pertvarkos taisykles reorganizuojamos arba likviduojamos mokyklos, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių. Vidurinio ugdymo programas galės vykdyti tik tos gimnazijos, kurios suformuos 2 trečiąsias gimnazijos klases, tačiau yra išimčių – kai gimnazija yra kaimo vietovėje arba nutolusi ne mažiau kaip 30 km nuo kitos gimnazijos, bus galimybė steigti vieną trečią gimnazijos klasę, bet joje turės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. „Taigi ir mūsų mokyklų laukia pokyčiai“, – akcentavo A. Burbienė, atkreipdama dėmesį, kad taisyklėse yra ir išimčių – dėl tautinių mažumų, pakraščio, specialiųjų mokyklų ir pan.

Nors bus galima reorganizuoti ir steigti gimnazijos struktūrinius padalinius, juose taip pat turės būti tam tikras skaičius mokinių, tačiau nuo 2026 m. nebeliktų nė struktūrinių gimnazijų padalinių, kadangi juose privalės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys, arba 2 trečiosios gimnazijos klasės.

STEAM tampa labai svarbia ugdymo dalimi

STEAM mokymas, kuris susijęs su kompetencijų ugdymu ir pamokos struktūros, mokymo procesų tobulinimu, mūsų mokyklose tampa labai svarbia ugdymo dalimi. „Informacijos analizė, praktinis tyrinėjimas, kūrybinis pritaikymas, refleksija, gilinimasis į inžineriją, tiksliuosius mokslus, kalbas, visų tų disciplinų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, mokomosios bazės stiprinimas steigiant laboratorijas, jas turtinant, vienijantis ir bendradarbiaujant – visa tai ves mus į „Tūkstantmečio mokyklos“ projektą, kurio tikslas – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius, sukurti integralias, kokybiškas ugdymosi sąlygas kiekvienoje savivaldybėje. Šita programa švietimą turėtų vesti į nuoseklų, laipsnišką visų mokyklų atnaujinimą, vienodų ugdymosi sąlygų visiems mokiniams sudarymą“, – kalbėjo A. Burbienė.

Jos teigimu, „Tūkstantmečio mokyklos“ projekte galės dalyvauti tos savivaldybės, kurios bus pasitvirtinusios mokyklų tinklo pertvarkos planą pagal naujas taisykles, pasirengusios švietimo pažangos ataskaitą ir turės rajono tarybos pritarimą dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklos“ programoje. Programoje negalės dalyvauti tos mokyklos, kuriose mokosi mažiau kaip 200 mokinių.

Per I etapą 29-ioms savivaldybėms yra skiriama 46,4 mln. Eur, kurie numatyti pagrindinėms ugdymo kryptims vystyti, ir toms mokykloms, kurios neatsirenka mokinių.

---

„Neramina prognozuojamas mokytojų trūkumas. Dabar Kretingos rajone vidutinis mokytojų amžiaus vidurkis – 52 metai, todėl surasti gerus mokytojus, juos išlaikyti bus nelengva užduotis“, – sakė rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas