Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar mirusieji nuo kovido pavojingi gyviesiems

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
  • 2022-01-11
Laidojimo namų „Rimtis“ savininkai Edita ir Juozas Donauskai, ko gero, realiausiai jaučiantys, kiek žmonių Kretingos rajone miršta nuo kovido, įsitikinę, kad tik skiepai ir bendras supratingumas padės greičiau išsivaduoti iš pandemijos gniaužtų.

Visu smarkumu vėl siautėjant kovidui, kai kuriems skaitytojams neramu dėl žmonių įpročio būriuotis, nesvarbu kur – renginiuose ar laidotuvėse. Vieni pasidalijo nuogąstavimu, kad tekę dalyvauti nuo kovido ligos mirusio, tačiau, jų nuostabai, atvirame karste pašarvoto žmogaus šermenyse. Tiesa, ne Kretingos laidojimo namuose. Pavardžių prašiusi neviešinti šeima norėtų žinoti, ar tvarka dėl mirusiųjų nuo kovido pasikeitė.

Pavojingas sąlytis su mirusiuoju nuo kovido

Kone dvejus metus, nuo pandemijos pradžios, nuo kovido mirusius asmenis buvo griežtai draudžiama šarvoti atvirame karste: šarvoti buvo leidžiama tik uždarame karste arba – vežti kremuoti.

Tačiau pernai spalio pabaigoje tvarka sušvelnėjo: Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Europos šalių patirtimi, pateikė naujas rekomendacijas dėl mirusiųjų nuo kovido palaikų tvarkymo ir šarvojimo.

Jose teigiama, kad nėra įrodymų, jog kovidą sukeliantis virusas SARS-CoV-2 būtų perduodamas tvarkant mirusiųjų kūnus. Manoma, kad galimas viruso perdavimo pavojus yra susijęs tik su mirusiųjų nuo kovido ar įtariamų prieš mirtį susirgus asmenų palaikais, esant tiesioginiam kontaktui su jo kūnu, o ypač – su skysčiais ar su užterštais objektais.

„Kadangi gyvybingas virusas SARS-CoV-2 gali išlikti ant paviršiaus kelias dienas, yra tikimybė, kad virusas gali išlikti ir ant mirusiųjų kūnų. Todėl būtina vengti nereikalingų tiesioginių kontaktų su mirusiojo palaikais be asmeninių apsaugos priemonių. Asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su mirusiųjų nuo kovido – tiek įtariamų, tiek patvirtintų atvejų – palaikais, turėtų būti apsaugoti nuo užkrėstų kūno skysčių, užterštų daiktų, aplinkos paviršių, dėvėdami atitinkamas apsaugos priemones: pirštines, medicininę kaukę ar respiratorių, vandeniui atsparų chalatą“, – rašoma rekomendacijose.

Šarvoti atvirai – tik su išlyga

Lavonų, mirusių nuo kovido, skrodimas griežtai nerekomenduojamas, išskyrus teismo medicinos ekspertizei būtinus atvejus. Mirusiųjų kūnus galima balzamuoti, tačiau privaloma laikytis atitinkamų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta užkrato pernešimo, įvykus tiesioginiam sąlyčiui. Ligoninės lavoninėje maišą su mirusiojo kūnu leidžiama atidaryti ir parodyti giminėms. Lavoninės darbuotojai privalo dėvėti apsaugos priemones, artimieji – laikytis saugaus atstumo.

Taip pat rekomendacijose nurodyta, kad mirusiojo nuo kovido kūnas gali būti šarvojamas, tačiau griežtai nurodyta artimiesiems jo neliesti. Bet, jei neužtikrinama, kad mirusiojo kūnas nebus liečiamas, rekomenduojama šarvoti uždarame karste. Asmenims šermenyse būtina dėvėti kaukes ir laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo nuo kitų žmonių.

Mirusiuosius, kuriems patvirtintas ar buvo įtartas kovidas, galima laidoti arba kremuoti.

Rekomendacijos nėra reali tikrovė

Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ savininkai Edita ir Juozas Donauskai teigė, kad rekomendacijos yra viena, o tikrovė – visai kas kita. „Iš pradžių manėme, kad tvarkysime mirusiųjų nuo kovido ligos kūnus, bet, pamatę realų vaizdą, atsisakėme. Kažin, ar tie ministerijų atstovai yra realiai matę žmogaus, kurio mirties priežastis – kovidas, pneumonija, sepsis, kūną... Patikėkit, skysčiai, kraujas veržiasi iš visų ertmių. Tragiškas balzamavimas, todėl apsisprendėme mirusius nuo kovido šarvoti tik uždarame karste arba jų palaikus vežti kremuoti“, – sakė, darsyk patikinę, kad kontaktas su skysčiais ir krauju – labai didelė rizika ir patiems užsikrėsti.

Dauguma velionio artimųjų, tvirtino administratore dirbanti ir tiesiogiai su klientais bendraujanti E. Donauskienė, sutinka su tokia tvarka. Tačiau neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai ir teismais pagrasina, nors balzamuoti nėra privaloma.

Kovidas atgrasė darbuotojus

J. Donausko žodžiais, jie neretai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje: „Jeigu medikai mirties pažymoje konkrečiai nurodo, kad mirties priežastis – kovidas, tuomet yra viskas aišku. Tačiau būna, kad mirties pažymoje nurodyta, jog žmogus persirgęs kovidu, bet jo kūną iš ligoninės parsivežame dviejuose specialiuose maišuose. Nežinome, kiek laiko praėjo, kai žmogus sirgo kovidu. Jo artimieji aiškina, kad žmogus jau buvo perkeltas iš reanimacijos į kitą skyrių, ir kovidas nebepavojingas“, – teigė laidojimo namų savininkas, kuris pats ir balzamuoja kūnus. Tuomet tenka pasitikėti artimaisiais, įvertinti mirusiojo kūną – imtis balzamuoti jį ar ne.

Balzamuoti kretingiškiai atsisakė dar ir dėl to, kad įmonėje trūksta darbuotojų, o įtakos tam turėjo būtent kovidas: „Kaip priversi darbuotoją tvarkyti nuo kovido mirusiojo kūną, juk žmonės rizikuoja sveikata. Klaipėdoje nuo naujų metų net teismo medicinos ekspertizė nebeatliekama – trūksta ir gydytojų, ir darbuotojų – vieni serga, kiti iš išėjo iš darbo. Policijos nurodymu, dabar tirti kūnus veža į Kauną“, – kalbėjo J. Donauskas.

Tačiau ir balzamavus kūną, šarvojimo salėje tik trumpam atidaromas karstas, kad parodytų artimiesiems, ir vėl uždaromas.

Kremuojant siūlo ekologišką karstą

Artimiesiems reikalaujant ir įspėjus apie galimą nemalonų vaizdą, laidojimo namų morge maišą jie atidaro. Į mirusio nuo kovido žmogaus karstą, viršum specialiuose maišuose paguldyto kūno, artimiesiems pageidaujant, uždedami rūbai ar kiti smulkūs daiktai.

Šiuo metu, pasak E. ir J. Donauskų, kas mėnesį laidojimo namuose „Rimtis“ šarvojama per 30 mirusiųjų, maždaug trečdalis jų išvežamas kremuoti į Kėdainių krematoriumą.

„Vežant kremuoti artimiesiems siūlome mirusįjį guldyti į nedažytą ekologišką karstą, bet, jei artimieji pageidauja prabangesnio, tokiame ir išgabename į krematoriumą. Su juo kūnas ir sudeginamas“, – sakė pašnekovai.

Žmonės nepaiso reikalavimų

Laidojimo namų „Rimtis“ savininkai taip pat sutiko su skaitytojų pastebėjimu, kad žmonės atsipalaidavo ir pernelyg drąsiai elgiasi viešose vietose: „Rekomenduojame, kad į šermenis nekviestų tolimų giminių, kaimynų, bet žmonės, įgiję daug drąsos, nepaiso. Susirenka būriais, be kaukių. Daug grįžtančių iš užsienio skeptiškai vertina pandemiją. Įspėjame, kad įėję rankas dezinfekuotų, kaukes dėvėtų, laikytųsi atstumų, pradeda replikuoti, politikuoti.“

Kiti gi, pasak E. Donauskienės, išsako priekaištų, kad, laikraštyje pateikiant mirčių suvestinę, jie neinformuoja, jog žmogus mirė nuo kovido: „Tenka aiškinti, kad mes be artimųjų sutikimo išvis negalime informuoti net apie žmogaus mirtį, o ką jau kalbėti apie mirties priežastį. Tai mus įpareigoja asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas