|
|
|
Užsimojo prieš ilgalaikius bedarbius – sieks mažinti šešėlį
Metams einat į pabaigą, šalies politikai užsimojo drastiškai retinti ilgalaikių bedarbių gretas. Asmeniui bedarbio statusas būtų panaikinamas, jeigu žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per 6 mėnesius nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo jo atsisakytų. Šioms siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Kas ketvirtas – ilgalaikis bedarbis Pasak Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vedėjos Virginijos Naudžienės, lapkričio pabaigoje šalyje registruotas nedarbas buvo 10,1 proc., Klaipėdos apskrityje – 8,6 proc., Kretingos rajone gerokai mažesnis – 7,5 proc. Moterų nedarbas rajone sudaro 8,5 proc., vyrų – 6,5 proc. Lapkričio mėnesio pabaigoje Kretingos skyriuje registruoti 1 tūkst. 776 bedarbiai, iš jų – 49 proc. kaimo gyventojai, 57 proc. moterų, kas ketvirtas – jaunimo atstovas iki 29 metų, vyresni kaip 55 m. ir daugiau sudaro taip pat apie 25 proc. Ilgalaikiai bedarbiai – asmenys, nedirbę ilgiau kaip dvejus metus – sudaro 26 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Nekvalifikuotų asmenų registruota 39,2 proc., o nekvalifikuotas jaunimas sudaro 49 proc. visų registruotų jaunų iki 29 metų asmenų. Per šiuos metus Užimtumo tarnybos Kretingos skyriuje registruota daugiau kaip 2 tūkst. 200 laisvų darbo vietų, – jas registravo Klaipėdos, Palangos, Plungės darbdaviai. Apie 35 proc. laisvų darbo vietų pasiūlė Kretingos rajono darbdaviai. Įsidarbino arba pradėjo dirbti savarankiškai mažiau kaip per 6 mėnesius nuo registracijos 65 proc. registruotų asmenų. Darbo paieška buvo nutraukta 1 tūkst. 670 bedarbių jų pačių prašymu arba už pažeidimus, kas ketvirtam darbo paieška nutraukta už pažeidimus, neatvykus priimti darbo pasiūlymo arba atsisakius siūlomo darbo pagal pageidavimą. Šiais metais gauta 120 prašymų dėl užsieniečių įdarbinimo. Ilgalaikės išmokos – našta dirbantiems V. Naudžienė mano, kad sugriežtinus įstatymus dėl ilgalaikių bedarbių, iš dalies būtų pasiekta didesnio socialinio teisingumo ir sumažėtų šalies ekonomikos šešėlis. Naująja tvarka siekiama greičiau identifikuoti registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba šešėlyje, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui. Įvairiais skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro 13–26 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Net 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę ekonomiką. Prie šios tendencijos labai stipriai prisideda ilgalaikis nedarbas arba motyvacijos dirbti nebuvimas. Pablogėjus finansinei situacijai, net 53 proc. žmonių svarstytų įsitraukti į šešėlį. Praradę arba išėję iš darbo žmonės ieško būdų, kaip lengvai prisidurti prie gaunamų socialinių išmokų. Įsitraukimas į šešėlį tampa bene lengviausia priemone padidinti savo pajamas: žmogus vengia legaliai įsidarbinti, gauti bet kokių legalių darbo pajamų, kad neprarastų jam priklausančios bedarbio išmokos. Ilgalaikės išmokos dar labiau padidina žmogaus polinkį užsidirbti šešėlyje, tad, ir pasibaigus išmokų mokėjimo laikui, žmogus gali likti šešėlyje iš inercijos, pasikeitusio gyvenimo būdo ir tempo, nenoro mokėti mokesčius ir pan. Ilgalaikių bedarbių išlaikymas yra ne tik našta dirbantiems, tačiau ir nedirbančiam žmogui: prarandamos kompetencijos, įgūdžiai, socialiniai ryšiai, po ilgo laiko būna sunku grįžti į darbo rinką. Kodėl ilgai nedirbama Užimtumo tarnyba analizavo, kodėl tampama ilgalaikiais bedarbiais: dalis – apie 9 proc. – Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų, kiti – priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškodami darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų. Įstatymo pataisose siūloma atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, aiškiai apibrėžiant, kokiais atvejais žmogui suteikiamas ir panaikinamas bedarbio statusas. Svarbiausias pertvarkos tikslas – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų, ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje. Pusmetis – darbo paieškoms Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. Koks yra tinkamas darbas? Bus nustatyta, kad pirmus 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją ir turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir pan. Nuo septintojo mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. Nedirbantiems ir darbo rinkai nepasirengusiems šalies gyventojams būtų teikiamos jų poreikius atliepiančios individualios kompleksinės paslaugos, kurios padėtų jiems sugrįžti į darbo rinką.
|
|
