Parodoje – seniausias Lietuvoje kirvis ir ledynmečio pėdsakai

Vida Kanapkienė (kairėje) pasidžiaugė galimybe Kretingos muziejuje pristatyti seniausią Lietuvoje archeologinį radinį.

Kretingos muziejuje atidarytoje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Lyngby, 13 000 metų garantijos kirvis“ eksponuojami unikalūs radiniai, leidžiantys teigti, kad pirmieji žmonės tirpstant ledynams į dabartinę Lietuvos teritoriją atsikraustė gerokai anksčiau, negu iki šiol manyta: archeologiniais duomenimis, pirmieji gyventojai atsikėlė 9–10 tūkstantmetyje prieš Kristų, o 2014-aisiais rastas kirvis datuojamas 11 tūkst. 145 m. prieš Kristų.

Atidarydama parodą Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė akcentavo, kad Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėjos Eglės Rimkienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, ne tik Kretingos, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono žmonės turi galimybę išvysti patį seniausią šalies teritorijoje aptiktą archeologinį radinį – kirvį, skaičiuojantį 13 tūkst. metų, o taip pat iš informacijos parodos stenduose bei filmuotos medžiagos gali susipažinti ir su šio radinio istorija, ir su kitais slenkančių ledynų istoriją menančiais eksponatais – titnaginiais strėlių antgaliais, titnago skeltimis, kurių amžius siekia ankstyvąjį mezolitą. Parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė, pristatydama unikalųjį eksponatą, sakė, kad jis buvo rastas visiškai atsitiktinai: 2014-aisiais Biržų rajono Parupės kaime kasdami žemę kanalui Viliaus Venckūno sodyboje darbininkai 1,5 m gylyje aptiko keistą radinį, kurį atidavė sodybos šeimininkui. Šis radinį parodė iš Vokietijos atvykusiam bičiuliui, o pastarasis prisiminė panašių eksponatų matęs šios šalies muziejuose, tad dirbinys – kaip vėliau paaiškėjo, kirvis iš šiaurės elnio rago, kurį, greičiausiai, prieš 13 tūkst. metų pametė anų laikų medžiotojas, – buvo nugabentas į Klaipėdos universitetą (KU).

Parodą pristatė mokslininkas Tomas Rimkus (dešinėje) ir jos kuratorė Dalia Ostrauskienė.

KU specialistų dr. Tomo Rimkaus, prof. habil. dr. Algirdo Girininko, dr. Gvido Slah atlikti tyrimai – radinys buvo tiriamas KU Archeologinės medžiagos tyrimų ir Londono Biomokslinių inovacijų centro (BETA) radiokarboninėje laboratorijose – nustatė kirvio amžių, jo naudojimo paskirtį bei intensyvumą.

„Kirvio paviršius atrodo lygus, tačiau mikroskopu priartinus vaizdą 115 kartų, galima matyti paviršiaus blizgesį ir įsirėžusias linijas. Jos parodo, kad įrankis buvo naudojamas dažnai, o tik tam tikroje vietoje pastebimas blizgesys išduoda kirvio rankenos sąlytį su kailiu ar oda. Rankena dėl patogumo galėjo būti apvyniota oda arba nešiojamas kirvis intensyviai kontaktavo su kailiniais ar odiniais šiaurės elnių medžiotojo rūbais. Viename rago įtrūkime aptiktas mažytis angliukas iš vėlesnės žmogaus veiklos nepaliesto sluoksnio. Tai leidžia spėti, kad kirvis ilgą laiką, o gal ir niekuomet po to, kai buvo pamestas, nebuvo judintas“, – pasakojo T. Rimkus, pridūręs, kad tokio senumo rago dirbiniai įprastai sunyksta, tad stebuklas yra ne tik tai, kad jis išliko, bet ir tai, kad po virtinės atsitiktinumų pasiekė mūsų laikus.

Mokslininko teigimu, tokie iš šiaurės elnio rago pagaminti kirviai buvo naudoti regione aplink Baltijos jūrą. Nors savo laiku jie buvo plačiai paplitę, tačiau yra randami itin retai. Pirmasis tokio tipo kirvis prieš daugiau nei šimtą metų buvo rastas Nørre Lyngby vietovėje Danijoje, ir nuo tada visi tokio tipo kirviai vadinami šios vietovės vardu. Šiaurės Europos regione aptikta kelios dešimtys tokių kirvių, o Rytų Baltijos šalyse jų žinomi tik vienetai – penki dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo aptikti buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, o 2009 metais toks radinys aptiktas ir Latvijoje.

Apsilankę Kretingos muziejuje eksponuojamoje parodoje jos lankytojai išvys ne tik unikalų radinį, bet ir pajaus prieš 13 tūkstančių metų šioje vietovėse tvyrojusią atmosferą – tai buvo besibaigiančio ledynmečio laikotarpis, kai Lietuvos teritorijoje trumpam buvo atšilęs klimatas.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (0)