Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Raudonplytis ūkis mena švietėją Butkų Juzę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Ką pasakoja daiktai
  • 2021-10-26
Dešinėje kelio Kretinga–Kūlupėnai pusėje, ant aukštos kalvos, davusios pavadinimą Aukštkalvių kaimui, išlikę grafų Tiškevičių palivarko statiniai. Jie – privatūs: vienas jau atkurtas kaip gyvenamasis namas, o tvarto liekanos užkonservuotos.

Senąjį Aukštkalvių kaimą, įkurdintą ant dominuojančios kalvos, artėjant prie Kūlupėnų, ligi šiol primena išlikę akmeniniai raudonplyčiai buvusio Kretingos dvaro palivarko statiniai. Tai – vietinių žmonių vadintoji „butkynė“, pirmojo Kretingoje spaustuvininko, poeto ir visuomenės veikėjo Butkų Juzės ūkis, kuriame jis gyveno per dešimt metų – nuo 1926 iki 1937 metų.

Palivarkas priklausė grafams

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, palivarkas buvo įkurtas XIX a. pabaigoje panaikinus baudžiavą kaip Kretingos dvaro ūkinis-gamybinis padalinys. Jis priklausė grafui Aleksandrui Tiškevičiui, kuris pastatė statinius: 1904-aisiais – tvartą, kumetyną ir ūkvedžio namą.

Pagal išlikusius dokumentus, J. Kanarskas nustatė, kad 1923 m. palivarke buvo 2 kiemai su 53 gyventojais. Vykdant žemės reformą, valstybė palivarką 1924 m. nusavino, jo žemę išdalino kumečiams ir Lietuvos kariuomenės savanoriams.

Sovietmečiu ten buvo įkurdintas Kretingos žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis, vėliau atitekęs Kūlupėnų tarybiniam ūkiui. Ūkvedžio name ir kumetyne apgyvendintos darbininkų šeimos, o tvarte buvo laikomi ūkio galvijai.

Iki šių dienų buvusioje Aukštkalvių palivarko sodyboje išliko ūkvedžio namas, kumetynas ir tvarto liekanos. Pastatai sumūryti iš akmenų ir raudonų plytų, vienaukščiai. Gyvenamieji statiniai stovi lygiagrečiai palei kelią Kretinga–Kūlupėnai, o tvartas atsuktas į jį galu. Pastatai po nepriklausomybės buvo privatizuoti: ūkvedžio namas ir kumetynas naudojami gyvenamajai paskirčiai, o išlikusios mūrinės tvarto sienos užkonservuotos. Sodyba saugoma kaip istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turintis kultūros paveldo objektas.

Pasivadino pagal Motiejaus Valančiaus herojų

Yra žinoma, kad Aukštkalvių palivarką su statiniais 1926 m. ir įsigijo Butkų Juzė, tačiau 1937 m. jo ūkį už skolas perėmė bankas ir perleido kitam savininkui.

Manoma, kad Butkų Juze kretingiškis švietėjas pasivadino pagal kaimynystėje, iš Nasrėnų, kilusio rašytojo Motiejaus Valančiaus kūrinio „Palangos Juzė“ herojaus pavyzdį – jo tikroji pavardė buvo Juozas Butkus.

Jis gimė 1893-aisiais tuomet Kretingos apskričiai priklausiusiame Pažvelsio kaime, dabartinėje Vėžaičių seniūnijoje, neturtingų, tačiau šviesių žmonių šeimoje. Gargžduose baigė pradžios mokyklą, pramokęs rašto, ėjo kaimo „daraktoriaus“ pareigas. Būdamas paauglys, tėvų buvo išsiųstas į Liepoją, kur mokėsi batsiuvio amato. Dirbo kurpiumi ir vertėsi privačiomis pamokomis, užsiėmė švietėjiška veikla: įsteigė lietuvių mėgėjišką teatrą, kūrė slaptas kuopeles, leido laikraščius ir rašė eiles.

1911 m. įstojo į Telšių gimnaziją, kur įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1917–1924 m. J. Butkus studijavo humanitarinius mokslus Maskvos, Berlyno, Zalcburgo ir Jenos universitetuose, keliavo po Europą. Porai metų buvo išvykęs į Ameriką, dirbo fizinius darbus ir vertėsi žurnalistika.

Dešimtmetį Aukštkalvių palivarko sodyba priklausė visuomenės veikėjui, rašytojui ir pirmosios Kretingos spaustuvės įkūrėjui Butkų Juzei.

Žmonės vadino kitonišku

Už nelojalumą valdžiai, nes buvo prokomunistinių pažiūrų, Butkų Juzė buvo keletą kartų įkalintas – ligi įsikuriant Aukštkalviuose, dvejus metus kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje. Sovietmečiu dirbo Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriumi, dėstė Klaipėdos mokytojų institute. Mirė 1947 m. balandžio 22 dieną, palaidotas Telšiuose.

Nėra žinoma, kodėl visuomeniškai aktyvus žmogus, mėgęs poeziją, knygas, teatrą, nusprendė ūkininkauti. Išlikę atsiminimų, kad tai jam ne itin sekėsi, jis klimpo į skolas, tačiau jo ūkis tapo kultūros židiniu visoje apylinkėje. Net Aukštkalvių dvare jis sugebėjo suburti liaudies teatro grupę: pats režisavo, vaidino, skaitė eiles ir su savo artistais važinėjo po Žemaitiją.

Pavieniai senieji kūlupėniškiai mena savo tėvus pasakojus, kad, vykdami į Kretingos turgų, jie pravažiuodavę pro „butkynę“: akmeniniai pastatai niekuo neišsiskiriantys, tačiau žmonės kalbėdavę, kad ten gyvenąs kitoniškas ūkininkas – poetas. Dėl persirgtos ligos turėjęs kalbos defektų. Anais laikais nebūdavo priimta, kad ūkininkas, be žemės ir gyvulių, dar kitkuo užsiimtų.

Rajone nėra įamžintas

Tebeūkininkaudamas Ankštakiuose, Butkų Juzė 1933 m. Kretingoje įsteigė pirmąją mieste spaustuvę „Inkaras“, kurioje buvo leidžiamas savaitraštis „Savaitė“, spausdinamos etiketės, blankai.

J. Kanarsko žiniomis, spaustuvę Kretingoje Butkų Juzė buvo įrengęs išnuomotame žydų name, Rotušės aikštėje, kur dabar įsikūrusi parduotuvė „Drogas“. Ant šio pastato sovietmečiu kabėjo lenta, skelbianti, kad ten yra gyvenęs poetas Vytautas Montvila, tačiau apie spaustuvę ir jos pradininką Butkų Juzę – nė žodžio nei tada, nei dabar. Vėliau šią spaustuvę iš J. Butkaus nusipirko Stasys Jonušas. Nors Butkų Juzė kaip asmenybė šiandien vertinama kontraversiškai, tačiau jis pasižymėjo kaip švietėjas, o Kretingos rajone nėra jokių jį įprasminančių ženklų.

Įdomesnės medžiagos apie J. Butkų nėra užfiksuota nė arčiausiai Aukštkalvių esančioje Kūlupėnų bibliotekoje. „Žinau, kad netoliese gyveno Butkų Juzė – kūlupėniškiai yra minėję. Tačiau esu ne vietinė, čia atitekėjusi, tad dėl atminimo įamžinimo neturiu nuomonės“, – prisipažino Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kūlupėnų skyriaus bibliotekininkė Vilija Macienė.

Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė, beje, šio kaimo senbuvė, mano, kad gerai būtų prie neseniai naujų šeimininkų atkurto istorinio pastato pakabinti atminimo lentą, kad čia gyventa Butkų Juzės. „Su naujakurių šeima puikiai sutariame, tikiuosi, kad mums pavyks rasti bendrą sprendimą“, – sakė R. Lubienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas