|
|
|
„Šv. Pranciškaus“ skulptūra jau Pranciškonų gimnazijoje
Vakar, Šv. Pranciškaus Asyžiečio dieną, Kretingos Pranciškonų gimnazijoje atidengta ir palaiminta šios ugdymo įstaigos alumno Antano Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“. Išsipildė svajonė Sveikindamas ceremonijos dalyvius, gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis tai, kas įvyko, pavadino svajonės išsipildymu: vos prieš metus per pranciškonų kapitulą įsišnekėjęs su broliu Benediktu, kad būtų gerai gimnaziją papuošti buvusių moksleivių meno darbais. „Paklausiau, gal jis turi kokių nors pasiūlymų. Ir man pasakė, kad vienuolyne Kryžių kalne yra A. Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“, tik, deja, sudaužyta, nutrupėjusi“, – prisiminimais dalijosi A. Virbalis. Minties įsigyti skulptūrą jis neatsisakė, nors nežinojo, kas galėtų restauruoti. Tuomet direktoriui paskambinęs ir pasisiūlęs padėti kraštietis, beje, taip pat buvęs šios gimnazijos, tiesa, tuomet vidurinės mokyklos, moksleivis Romualdas Beniušis. Dievas juos suvedęs su Vilniaus dailės akademijos (VDA) Restauravimo katedros vedėju Alvydu Mandeika, šios aukštosios mokyklos magistrantėmis tuomet dar pirmakursėmis Raimonda Žukauskaite ir Erika Vilkinyte, taip pat darbams vadovavusia aukščiausios kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratore Ramune Balandžiūniene. Iškilmių metu jiems direktorius įteikė po padėkos raštą. Skulptūros „Šv. Pranciškus“ neatlyginamo atkūrimo sutartis tarp VDA ir Kretingos pranciškonų gimnazijos buvo sudaryta tarpininkaujant dailėtyrininkui A. Mončio kūrybos tyrinėtojui ir jo parodų rengėjui Viktorui Liutkui. Anot A. Virbalio, įspūdingas iš alebastro akmens sukurtas skulptoriaus modernisto A. Mončio meno kūrinys nuo šiol puošia ne tik senuosius Pranciškonų gimnazijos rūmus, bet ir visą Kretingą – pasibaigus pandemijai gyventojai galės užsukti ir pasigrožėti. „Jei atvirai, mes šią restauruotą skulptūrą taip pat būtume norėję turėti, bet nuo pat pradžių žinojom, kad jos vieta – Kretingoje. Kviesim ir mes savo lankytojus pas jus atvažiuoti, pamatyti“, – kalbėjo iškilmėje dalyvavusi Palangos Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, skulptūros atsiradimą Kretingoje pavadinusi istorija su laiminga pabaiga.
Istorija su laiminga pabaiga Teigiama, kad A. Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“ užgimė, kai Kenebunkporto vienuolyno Jungtinėse Amerikos Valstijose provincijolas Leonardas Andriekus kartu su išeiviais broliais pranciškonais 1964 m. užsakė Šv. Pranciškaus skulptūrą naujai bažnyčiai. L. Andriekus laiške A. Mončiui rašė, kad jam būtų įdomu matyti šv. Pranciškų Asyžietį ne pagal užsakymą, bet laisvai, moderniai sukurtą. Po kiek laiko A. Mončys atsakęs esąs patenkintas, kad į jį kreipiamasi. „Nebegaliu šv. Pranciškaus vaizduoti paveiksliniu būdu ar rodyti iškarpas iš jo gyvenimo. Manau, kad šv. Pranciškus sujungia visus elementus į kosmosą, kuriame žmogus yra dulkė, kaip ir vilkas, gėlė ar akmuo…“ – viziją piešė jis. Skulptorius su L. Andriekumi susirašinėjęs apie pusantrų metų ir tvirtinęs, kad „Šv. Pranciškaus su barzdele, su paukščiuku ant rankos“ nedarysiąs. Kai iškalęs skulptūrą šv. Pranciškaus garbei, pranciškonai jam parašę: „Tave apšvietė Šv. Dvasia.“ Alebastro akmens skulptūrai A. Mončys surado Pietų Prancūzijoje, ir, nusprendęs jo nevežti į Paryžių, mėnesį dirbo vietoje. Skulptūra sėkmingai pasiekė JAV ir buvo pastatyta pranciškonų bažnyčios Kenebunkporte vestibiulyje. L. Andriekus – JAV gyvenęs pranciškonas, meno puoselėtojas, kolekcininkas ir mecenatas, per savo gyvenimą sukaupė daugybę knygų, paveikslų, skulptūrų ir savo sukauptą kolekciją paliko Lietuvos pranciškonams. Jų rūpesčiu 2005–2006 m. kolekcija pasiekė Lietuvą. Pervežant kolekciją „Šv. Pranciškaus“ skulptūra ir buvo nukentėjusi.
|
|
