Studijos Prancūzijoje plečia akiratį

Pasak V. Juodžio, Science Po Paris universitete tarpdisciplininės socialinių mokslų programos su Europos-Azijos kryptymi studijų pasirinkimą lėmė noras būti aktyviu ir informuotu piliečiu.

Praėjusiais metais Pranciškonų gimnaziją baigęs Vilius Juodys teigė, kad norą stebėti supančią aplinką ir analizuoti aktualius įvykius paskatino mokykla, o susidomėjimas socialiniais mokslais kilo natūraliai. Šiandien vaikinas – būsimasis Sciences Po Paris universiteto Prancūzijoje antrakursis, šią vasarą atlikęs praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

V. Juodys prisiminė, kad norą sekti kasdienius įvykius ir stebėti aktualijas paskatino mokykla: „Man visada patiko istorija, lietuvių kalba ir literatūra, tad puikių mokytojų dėka susiformavo mano interesų laukas ir naujų sričių pažinimo siekis.“

Anot studento, išskirtinio susidomėjimo politika nebuvo ir nėra, tačiau vaikinas nori būti aktyvus pilietis. „Noras būti aktyviu piliečiu kilo natūraliai, kiekvienas pasirenka būdą, kaip save išreikšti ir ieškoti prasmės, man tai – domėjimasis tuo, kas mane ir mano aplinką supa, tuo, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia. Papildomai pastangų tam neskiriu, man tai atrodo natūralu, kad taip ir turi būti. Tai, ką kartais įvardijame esant politika, yra elementari kasdienybė. Ne visi dalykai yra politika, tačiau visi jie gali tapti politiniai tokiame poliarizuotame pasaulyje, kokiame gyvename šiandien“, – tikino kretingiškis.

Sciences Po Paris V. Juodys studijuoja tarpdisciplininę socialinių mokslų programą su Europos-Azijos kryptimi. „Mano studijų programa nėra vien politikos mokslai, tai – platus disciplinų laukas – nuo ekonomikos iki konstitucinės teisės, nuo sociologijos iki kiniškojo komunizmo. Studijos ir mokymasis tam ir skirtas – kad būtum informuotas pilietis“, – svarstė V. Juodys.

Kretingiškio V. Juodžio (stovi septintas iš kairės) teigimu, galimybė studijuoti su iš kitų šalių ir kultūrų kilusiais studentais teikia naudingos patirties ir plečia akiratį.

Tarptautinė aplinka skatina tobulėti

Paklausus, kodėl pasirinko studijas Prancūzijoje, pašnekovas tvirtino ieškojęs tinkamiausios studijų programos, ne svajonių šalies. „Be galo blogai, jeigu renkamasi universitetą pagal šalį, miestą ar kultūrą. Socialinių ir politikos mokslų srityje Sciences Po Paris yra geriausias universitetas žemyninėje Europoje. Jei toks universitetas ir studijų programa būtų Balkanuose ar Skandinavijoje, turbūt važiuočiau ten. Tikrai niekada nesvarčiau studijuoti konkrečioje užsienio šalyje, nes man toks požiūris atrodo neteisingas. O prancūzų kultūra, virtuvė ir įspūdingi miestai yra puikus priedas“, – su šypsena kalbėjo vaikinas.

Pasak jo, patekimo procesas į universitetą susidėjo iš kelių etapų: pirmas etapas yra panašus, kaip ir stojant į daugumą universitetų užsienyje – būtini 3 metų pažymių išrašai, motyvacinis laiškas, po vieną mokytojo ir profesionalo rekomendaciją. Vėliau, jei kandidatai yra atrenkami, jų laukia motyvacinis pokalbis, kurio metu tikrinami kandidato gebėjimai analizuoti tekstus ir argumentuotai pateikti savo nuomonę.

Pašnekovas įvardijo, kad, pradėjus studijuoti, viena labiausiai reikalingų savybių – savarankiškumas, kritiškumas, gebėjimas argumentuotai pateikti savo nuomonę, kuri nebūtų paveikta išorinių veiksnių, ją pagrįsti: „Jeigu mokykloje šie įgūdžiai yra įgyjami, tokiame universitete mokytis bus paprasčiau.“

Anot V. Juodžio, studijų aplinka yra labai įvairi ir tarptautinė – apie trečdalį studentų sudaro prancūzai, dar vieną trečdalį – europiečiai, likusieji – studentai iš viso pasaulio. „Studijų aplinka yra labai įvairi, turime daugiau negu trisdešimt skirtingų tautybių studentų – nuo Kanados iki Madagaskaro, Naujosios Kaledonijos ar Rusijos. Didžioji dalis yra baigę tarptautines mokyklas, turintys įvairių stažuočių, savanorysčių patirčių, tad tai puiki ne tik tarpkultūrinio bendravimo, bet ir asmeninio augimo patirtis“, – apibūdino kretingiškis.

Studijos, keliančios iššūkių

Pasak jaunuolio, pirmieji mėnesiai Prancūzijoje prabėgo greitai ir integracijai įvyko sparčiai. Kurį laiką pandeminė situacija buvo palanki studijoms kontaktiniu būdu, tačiau vėliau keletą mėnesių teko mokytis nuotoliniu būdu. Vis dėlto viso pavasario semestro metu taikytas hibridinis mokymosi metodas, kai paskaitos dėstytos ir auditorijose, ir nuotoliniu būdu.

Prancūzijoje esančio Science Po Paris universiteto studentus supa tarptautinė aplinka – trečdalį studentų sudaro prancūzai, dar vieną trečdalį – europiečiai, o likusieji – studentai iš viso pasaulio.

Anot pašnekovo, Prancūzija yra sėkmingas pavyzdys švietimo atžvilgiu koronaviruso akivaizdoje – pandemijos metu mokyklos ir universitetai nebuvo visiškai uždaryti, taip užtikrintas tam tikras socializacijos lygis, siekiant išlaikyti kiek įmanoma įprastą mokymosi režimą.

Kretingiškio teigimu, studijos Sciences Po yra iššūkis. Studijos šiame universitete yra labai intensyvios, tačiau tai, anot V. Juodžio, suteikia galimybę pasirengti gyvenimo iššūkiams ir problemoms.

„Universitetas yra ta terpė, kurioje, jei ir suklysi, turėsi laiko iš tos klaidos pasimokyti – tavęs neatleis ar neskirs kokių nors didelių nuobaudų už padarytas klaidas, tačiau baigus universitetą, didelių klaidų su minimaliomis pasekmėmis nebegalima padaryti, kiekviena jų brangiai kainuos. Tai – didelė mokykla, kur per užduočių kiekį esi išbandomas ne tik žinių, bet ir gyvenimiškąja prasmėmis“, – savo požiūrį pateikė studentas.

Jo tvirtinimu, mokantis šiame universitete visada lydi jausmas, kad esi nepakankamai geras, priešingai nei mokykloje, kur pasiekti aukščiausią reikalaujamą žinių lygį yra gana lengva.

„Universitete parašytas darbas niekada nebus puikus – visada bus taisytinų ir tobulintinų dalykų, neįmanoma mokėti visko. Lietuvos universitetuose gauti maksimalų įvertinimą tikrai pakankamai nesudėtinga, o prancūzai turi vertinimo skalę iki dvidešimties. Sciences Po universitete praeinamasis balas yra dešimt, o pats aukščiausias balas, kurį įprastai įmanoma gauti, – aštuoniolika. Juokaujama, kad devyniolika skiramas patiems profesoriams, o dvidešimt – Dievui. Tai – vienas unikaliausių dalykų, ką studijos Prancūzijoje gali suteikti – tobulėjimą, kuris niekada nesibaigia“, – atskleidė V. Juodys.

Suteikė naujų žinių ir įgūdžių

Šią vasarą pašnekovas atliko praktiką Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje – universitete po pirmų studijų metų atlikti pilietinio pobūdžio praktiką yra privaloma, ji turėtų prisidėti prie pokyčio visuomenėje, dialogo su piliečiais kūrimo ir gerinimo.

„Mano visiems trejiems bakalauro studijų metams pasirinkta veiklos sritis yra piliečių įgalinimas, todėl praktika Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje tam puikiai tiko. Kai šiandien stebime kultūrinius karus ir vis didėjančią visuomenės poliarizaciją, kai vienoje pusėje susiduriame su šeimų pseudogynėjais, o kitoje – su progresyviais, europietiškos Lietuvos ateitimi tikinčiais žmonėmis, veikla tarnyboje yra itin prasminga. Seksizmo apraiškos, diskriminacija dėl amžiaus, negalios, lytinės tapatybės ar kitų pagrindų – tai kasdienės problemos, kurias Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siekia padėti išspręsti kiekvienam besikreipiančiam Lietuvos piliečiui“, – tvirtino V. Juodys.

Paklausus, kuria kryptimi – tarptautine ar veiklos Lietuvoje – baigęs studijas ketina žengti, pašnekovas teigė, kad skirties tarp Europos ir Lietuvos nėra: „Man Europa yra Lietuva ir Lietuva yra Europa. Tikrai dar neturiu konkrečių planų – naujos patirtys, nauji sutikti žmonės parodys ir mano ateities kryptį.“

„Kuprinės“ informacija

• Rašyti komentarą (2)