|
|
|
Paskutinės minutės pokytis atvedė į sužavėjusią sritį
Kai dar mokėsi dvyliktoje klasėje, iš Trakų kilusi Iveta Gelumbickaitė nusprendė, kad norėtų studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Pildydama prašymą pirmoje vietoje ji nurodė kūrybos komunikaciją, tačiau, likus penkiolikai minučių iki prašymų keitimų pabaigos, studentė surizikavo ir pirmuoju numeriu įrašė žurnalistiką. Rudenį I. Gelumbickaitė bus trečio kurso žurnalistikos studentė, o praėjusiais metais mergina atliko praktiką laikraštyje „Pajūrio naujienos“. Priimto sprendimo nesigaili Mokantis Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, I. Gelumbickaitės pomėgis žurnalistikai neatsiskleidė. Jai gerai sekėsi kalbos, istorija, geografija, o tikslieji mokslai, anot pašnekovės, – ne jos sritis. „Kiek save atsimenu, buvau ta, kuri mėgsta kalbėti, tačiau niekada nemačiau savęs žurnalistikos srityje, nes neįsivaizdavau, kaip galėčiau eiti ir laisvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Man tai atrodė pernelyg sunku, tačiau dabar jaučiu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – atviravo studentė. Socialiniuose tinkluose perskaičiusi apie prieš tai svarstytos kūrybos komunikacijos programos atsiliepimus, pašnekovė suprato, kad šios studijos susijusios su menu ir kultūra, o tai – ne visiškai Ivetos sfera, tad ji netikėtai atsidūrė žurnalistikos pasaulyje, nors anksčiau turėjo minčių ir apie italų filologiją. Paklausta, ar, baigusi mokyklą ir prieš rinkdamasi studijas Vilniaus universitete mergina nesvarstė galimybės pasirinkti studijų užsienyje, pašnekovė teigė, kad svetimi kraštai jos neviliojo – mergina norėjo studijuoti gimtojoje šalyje. „Girdėjau, kad žurnalistikos studijos užsienyje kitokios negu Lietuvoje, tačiau esu patenkinta pasirinkimu, nes studijuodama Lietuvoje susipažinau su naujais žmonėmis, taip pat ir Vilnius visada kažkuo traukė“, – pasirinkimą argumentavo mergina.
Kadangi žurnalistikos studijas pašnekovė pasirinko gana spontaniškai, tad neturėjo ir jokių lūkesčių. Anot trakietės, galbūt dėl to, kad nieko nesitikėjo, nežinojo, ko laukti, ir yra patenkinta studijomis. Ji turėjo kurso draugų, kurie buvo susidarę iliuzijų apie studijas, tačiau nė vienas iš jų nepasiliko tęsti mokslų, o I. Gelumbickaitė kuo toliau, tuo labiau supranta, kad priėmė gerą sprendimą ir studijų programos keisti nenorėtų. Žavisi studijų įvairove Mergina džiaugėsi galimybe susipažinti su įvairiais, jau ne vienerius metus žurnalistikos pasaulyje gyvenančiais žmonėmis – Arūnu Valinsku, Rasa Tapiniene, Rita Miliūte, Ryčiu Zemkausku, kurie lankosi paskaitose kaip svečiai ir dalinasi savo patirtimi. Po tokių susitikimų Iveta suprato, kad visi turi praeiti nelengvą kelią, kol pasiekiami aukšti rezultatai. Pasak pašnekovės, studijų metu tenka bendrauti įvairiomis temomis su skirtingais pašnekovais, tai leidžia pamatyti, kokių įvairių žmonių esama, suprasti, kaip prie jų prieiti, juos pakalbinti. Žurnalistikos studijose taip pat suteikiamos trys praktikos, tad studentas gauna ne vieną galimybę išbandyti savo jėgas.
Vis dėlto, anot I. Gelumbickaitės, studijose yra ir dalykų, kurie nelabai patinka. Programoje kartais yra kiek per daug teorinių užduočių. Pasak merginos, šios užduotys yra reikalingos, tačiau dažnai praktikoje būna visai kitaip ir viskas geriau įsisavinama per savo paties padarytas klaidas, atliekamas praktines užduotis. Po pirmo kurso žurnalistikos studentai atlieka praktiką regioninėje spaudoje. I. Gelumbickaitė šiai praktikai nutarė pasirinkti Kretingą ir „Pajūrio naujienas“ – Kretingoje gyvena merginos seneliai, tad ji galėjo ne tik praktiškai pritaikyti įgytas žinias studijų metu, tačiau ir mėgautis vasara. „Ši praktika man paliko tik gerus įspūdžius ir iki šiol esu dėkinga redaktorei už pagalbą, patarimus. Pirmoji rimta praktika visada išlieka įsimintiniausia. Per ją įsitikinau, kad mėgstu bendrauti su žmonėmis, rinkti informaciją ir domėtis įvairiomis sritimis“, – prisiminimais dalijosi trakietė. Pasirinko radijo kryptį Vėliau, turėjusi galimybę rinktis iš spaudos, televizijos ar radijo, mergina pasirinko pastarąjį. Pašnekovė tikino mėgstanti bendrauti, tad panoro „įdarbinti“ savo balsą. Radijas, jos manymu, yra raiška, kuri arčiausiai žmogaus – važiuodamas automobiliu ir klausydamasis radijo laidų vedėjo, nežinai, kas kalba kitoje pusėje, tačiau pasitiki žmogaus žodžiais. Taip pat ir žurnalistas, sėdėdamas prie mikrofono, nežino, kas jo klausosi, tačiau stengiasi elgtis taip, lyg tai būtų vienas vienintelis žmogus, kuriam perteikiama visa informacija. Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ studentė atliko savanorišką veiklą – kartu su kolegomis rengdavo ir skaitydavo žinias. Vasarą ši veikla dėl atostogų sustabdyta, tačiau rudenį komanda tikisi grįžti į įprastas vėžias. Veikla „Start FM“ studentę išmokė pamiršti baimę kalbėti tiesioginiame eteryje, suteikė žinių apie tai, kaip turėtų atrodyti radijo žinių formatas. LRT radijuje I. Gelumbickaitė atliko privalomąją profesinę universiteto praktiką. Čia ji susipažino su žurnalistinio darbo realybe ir suprato, kad ne viskas yra taip paprasta, kaip kartais atrodo. „Praktikos pradžia LRT buvo sunki. Atėjęs į tokią įstaigą supranti, kad teorinės žinios, kurias įgyji universitete yra viena, tačiau pritaikyti jas praktiškai – gana sudėtingas reikalas. Vis dėlto, kad ir kartais atrodydavo, jog nieko nebenoriu ir šitas dalykas visiškai ne man, džiaugiuosi, kad nepasidaviau. Juk kiekviena praktika suteikia naudos“, – atviravo žurnalistikos studentė. Jaunuoliams, norintiems rinktis komunikacijos studijas, trakietė linkėjo tuo neabejoti. „Mokykitės, stenkitės ir pasieksite viską, jeigu jaučiate, kad tai yra sfera, kurioje matote save ateityje. Svarbiausia pačiam tikėti tuo, ką darai, ir norėti tai daryti, – drąsino mergina. – Pagrindinis mano patarimas – nesitikėti, kad studijos yra lengvos. Kiekvienoje studijų programoje yra sudėtingų dalykų, kuriuos reikia suprasti, nes lengvų studijų tiesiog nebūna. Jeigu ieškote lengvo kelio, siūlyčiau dar kartą gerai pagalvoti.“ Ateityje I. Gelumbickaitė norėtų būti ten, kur jausis gerai, galės neskaičiuoti valandų, praleistų darbe, ir žinos, kad daro kažką naudingo ir gero. Merginai mokytis universitete liko dveji metai, tad pagrindinis jos tikslas yra gerai baigti mokslus, gauti iš jų kuo daugiau. Anot pašnekovės, studijų metu įgytos patirtys ir žinios bus tikrai naudingos ir pritaikomos visą gyvenimą.
Vita MICKUTĖ
|
|
