|
Vydmantiškės karvės – lietuviškoje tundroje
Tundrą primenančiu kraštovaizdžiu išsiskiriančiame Šauklių riedulyne nuo praėjusio pirmadienio ganosi 20 vydmantiškės ūkininkės Dalios Vaičelienės limuzinų veislės karvių. Jos čia karaliaus iki vėlyvo rudens.
Salantų regioniniam parkui priklauso dar Kulalių, Igarių bei Erlėnų riedulynai, tačiau, kaip sakė ekologas Antanas Kubilius, netoli Mosėdžio Skuodo rajone beveik 80 ha ploto užimantis Šauklių riedulynas – ne tik didžiausias Lietuvoje, bet ir įspūdingiausias: slūgso 0,3–1 m ir didesnio skersmens akmenys, ryškiai žaliuoja, veša kelių metrų aukštį siekiantis kadagynas, auga daug kitų savitų augalų, aptinkama ir retų paukščių.
Anot ekologo, šis unikalus gamtos kampelis susiformavo nuo seno ūkininkams bendrose ganyklose ganant karves, ožkas, arklius. Kadagys – augalas, kurį gyvuliai apeina ratu, neėda. Atsitiko taip, kad šie augalai pamažu čia tapo dominuojančia medžių rūšimi. Didžiausia aplinkosaugos specialistų problema – kaip, nutrūkus ganiavai, atkurti, palaikyti kadagyno būklę, kad jis būtų gyvybingas – be Apuolės piliakalnio, Šauklių riedulynas Skuodo rajone labiausiai lankomas vietinių žmonių ir iš toliau atvykstančių turistų. Kaip pasakojo A. Kubilius, dalis riedulyno, tai yra 43 ha teritorijos, specialiai aptverta – čia gamtosaugos tikslais prieš keletą metų buvo įkurdinta 18 avinų - muflonų – kad išgulėtų, išlaužytų menkaverčius krūmus, nurupšnotų skurdžią žolę, nugraužtų nereikalingos augmenijos atžalas. Tikimasi, kad šią užduotį dar pavyzdingiau atliks 20 mėsinių karvių – jos už muflonus gerokai stambesnės, sunkesnės, didesnis jų ganymosi intensyvumas. Šauklių riedulyne karvės dar tik apsipranta. Jei ne sutikti, tai jas, vaikštinėjančias tarp riedulių ir kadagių, lankytojai geriausiai pamatyti gali pakilę į apžvalgos bokštą, iš kur atsiveria ir šiaip graži panorama.
|