Šiųmečiu derliumi ūkininkai nesidžiaugia

Prieš porą dienų javapjūtę Abakų lauke, kur 90-yje hektarų geltonuoja žieminiai kviečiai, pradėjęs karteniškis Gintaras Žiobakas nebe pirmą vasarą pluša kartu su sūnumis Domantu ir Tadu. Rajone žinomas ūkininkas teigė užsiauginęs pamainą.

Šiemet Abakų lauke žieminių kviečių derlius dėl sausros bus gerokai mažesnis negu pernai.

Derlius bus mažesnis

„Vienas kulia, kitas daugiau sandėlyje darbuojasi, atvežtus grūdus priima, džiovina. Aš šiuose laukuose šiandien jaučiuosi kaip direktorius“, – juokavo pašnekovas.

Anot jo, kai kai kurie kolegos savo vaikus skatina „prie žemės“ pasilikti, neišvažiuoti iš kaimo, šie neklauso. O Žiobakiukų raginti nereikia. Domantas nuo kokių 10-ies kombainą vairuoja, jo ir specialybė ūkiška: yra baigęs dvi profesines – Kretingos technologijos ir verslo mokyklą bei Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą, kitur savęs nė neįsivaizduoja.

„Aš juos abu net atkalbėt nuo žemdirbystės bandžiau. Sakiau, šiais laikais ūkininkauti – nieko gero, dirbsit „juodai“ ir daugiausia – bankams“, – atviravo Gintaras.

Šią vasarą, kaip daugelį ūkininkų, į neviltį jį varo sausra – Kretingos rajonas iš dangaus vandens, galima sakyti, negavo. Užtat ir rezultatai: žieminių kviečių, kad ir gražiai atrodančių, derlius iš to paties ploto bus 25 procentais mažesnis negu pernai, mat iš hektaro po 7 tonas byra, kai tikėtasi 9-ių. Iš rapsų – jų turi apie 100 ha – naudos irgi bus mažai, o žirniai, kurių augina 70 hektarų, – apskritai tragedija, esą po du ar tris rutuliukus ankštyje.

Gintaras Žiobakas (iš kairės) atviravo ūkininkauti savo vaikams nelinkėjęs, tačiau jo sūnus Domantas teigė, jog juodu su broliu kitokio užsiėmimo neįsivaizduojantys.

Tai kaip tie mūsų ūkininkai toliau gyvens? Nors nuotaikos nekokios, G. Žiobakas humoro nestokoja – esą anksčiau prisiklausydavę pavyduolių kalbų, kad jie išskirtinė visuomenės klasė, kad turtingi ir kad tik „Ferariais“ važinėja – tad dabar turės pasitenkinti „Golfais“.

Už trąšas – kosmine kaina

Iš viso šeima dirba daugiau kaip 600 ha žemės, be Abakų, plytinčios aplink: Nausodžio, Budrių, Raguviškių, Kūlupėnų apylinkėse. Nukultus javus parduoti veža į „Agrokoncerno“, „Linas agro“ elevatorius, taip pat į Klaipėdos uostą. Džiugu, kad bent vargo dėl eilių nebėra.

Kas iš to, kad šiųmetės kainos ir neblogos – už maistinių kviečių toną mokama po 200 eurų, tačiau labai išaugo trąšų kaina.

„Ūkininkauti man patinka, tokį pavyzdį mačiau nuo mažens“, – sakė Tadas Žiobakas (dešinėje).

Pernai azotinių trąšų tona kainavo 180 eurų, o šiemet už tas pačias trąšas 320 eurų prašo. Kompleksinių trąšų arba išvis negalima gauti, arba – už kosminę kainą – 640 eurų.

„Kaip reiks ką į žemę berti rudenį, – nežinom. Ateities kol kas aš nematau, nėra apibrėžtumo: Vilnius gyvena – sau, ūkininkai – sau“, – kalbėjo G. Žiobakas.

Jo žodžiais, neramu dėl įvairiausių ribojimų: apie ketinimus sėti beicuotus rapsus iš anksto Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą informuok, informacinėje sistemoje prieš dvi dienas purškimo, sėjos datą ir konkretų laiką nurodyk, augalų apsaugos produkto, kuriuo apdorotos sėklos, pavadinimą pranešk. Kad nekenktų bitininkams ir bitėms, rapsus chemikalais, kuriuose yra glifosato, reikalaujama purkšti naktimis nuo 24-os iki 4 valandos – ar čia geriausia išeitis?

„Turbūt jau greit visų mūsų ūkiai turės tapti ekologiškais“, – tokią išvadą padarė daug metų ūkininkaujantis karteniškis.

• Rašyti komentarą (0)