Pajūrio naujienos
Help
2021 Liepa
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 16 %
Naktį18°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar Europos Sąjungai reikėtų stiprinti sienų apsaugą ir griežtinti imigracijos politiką?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Darbėnų bendruomenės iniciatyva pastatytas sekmadienį pašventintas paminklinis akmuo, ženklinantis vietą, kur prieš 400 metų buvo iškilusi pirmoji miestelio bažnyčia.

Sekmadienį Darbėnuose vykusių titulinių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų metu paminėti trys jubiliejai: prieš 430 metų istoriniuose šaltiniuose pirmąkart įrašytas Darbėnų kaimas ir dvaras, prieš 400 metų senosiose kapinėse pastatyta pirmoji bažnyčia, o jos statybos iniciatoriaus Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties 400-ąsias metines šiemet mini visa Lietuva. Vidurdienį darbėniškiai ir svečiai rinkosi ten, kur būta seniausių miestelio kapinių. Čia iškilmingai atidengtas Darbėnų bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo, ženklinantis vietą, kur prieš 400 metų buvo iškilusi pirmoji bažnyčia.

„Laikas teka tiesiog mūsų akyse: per dienų virtinę nebeįžvelgiame praeities. Tačiau būna tokių dienų, kaip ši – kai mes sugrįžtame ten, kur mūsų šaknys, mūsų kalba, mūsų protėviai, – prabilo ceremoniją pradėjusi aktorė Nijolė Narmontaitė, pasiūliusi mintimis persikelti į 1591-uosius, kai pirmąkart paminėtas Darbėnų vardas. – XVI a. pabaigoje Žemaitijos seniūnas Jonas Karolis Chodkevičius pirkdamas Kretingos žemes įsigijo ir Darbėnus. Puoselėdamas religiją jis inicijavo bažnyčių statybą visoje Žemaitijoje – jo rūpesčiu prieš 400 metų ir čia, šioje žemėje besiilsinčiųjų apsuptyje, iškilo pirmoji medinė bažnyčia. Ir labai džiugu, kad jubiliejiniais metais atidengiame jai skirtą paminklinį akmenį.“

Darbėniškio Manto Gailevičiaus sukurtą kalvio iš Mosėdžio Audriaus Kasparo nukaldintu kryžiumi-saulute vainikuotą paminklą, ant kurio iškaltas Chodkevičių giminės herbas ir užrašas „Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“, pašventino Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis.

Bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis (kairėje) ir seniūnas Alvydas Poškys dėkojo visiems, prisidėjusiems prie paminklinio akmens sukūrimo ir pastatymo.

Jūratei Sofijai Laučiūtei (antra iš kairės) – Darbėnų bendruomenės padėka.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir paminklinio akmens pastatymą inicijavusios Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis pasidžiaugė, kad pagaliau deramai įamžinta praeitis, kuri ilgą laiką buvo nepelnytai pamiršta: sovietmečiu per seniausias miestelio kapines, sulyginus jas su žeme, nutiestas kelias. Dabar gi paminklinis akmuo nebeleis užmiršti daugybės darbėniškių gyvenimo kelio – nuo krikšto per tikėjimą iki amžino poilsio vietos.

Už išlaikytas pagrindines vertybes, už istorinės atminties išsaugojimą visiems, išskirtiniais metais inicijavusiems atminimo ženklo sukūrimą, dėkojo su švente susirinkusiuosius pasveikinęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Po ceremonijos jos dalyviai skubėjo į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kurios šventoriuje koncertavo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovo Artūro Juškos vadovaujama kapela „Ontrep“. Prieš pamaldas bažnyčioje Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė pristatė pačių sudarytą ir Jūratės Sofijos Laučiūtės redaguotą leidinį „Darbėnai vakar ir šiandien“, kuriame apžvelgiama 100 metų aprėpianti miestelio istorija. Knygon sudėtos nuotraukos buvo eksponuojamos ir stenduose bažnyčios šventoriuje.

Po Sumos šv. Mišių, kurias aukojęs kunigas Donatas Litvinas, priminęs, kas tikintiesiems yra atlaidai, ragino visus atnaujinti asmeninį santykį su Dievu ir pasisemti dvasinių jėgų iš tikėjimo šulų – šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, šventė persikėlė į šventorių. N. Narmontaitės, atlikusios keletą dainų, sodria žemaičių tarme į gėlėmis ir Darbėnų vėliava papuoštą sceną pakviestas Seimo narys Antanas Vinkus ne tik pasveikino miestelio gyventojus ir linkėjo jiems išsaugoti tikėjimą bei tradicijas, ypač – šeimą, bet ir įteikė padėkas Darbėnų seniūnui A. Poškiui, bendruomenės pirmininkui R. Benečiui, gimnazijos direktorei Sonatai Litvinienei, bibliotekininkėms D. Paulikienei ir J. Anužienei, miestelio Šiaurinio kvartalo seniūnaitei Vidai Viskontienei, Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui A. Juškai ir humanitarinių mokslų daktarei, Darbėnų bendruomenės tarybos narei Jūratei Sofijai Laučiūtei.

Leidinį „Darbėnai vakar ir šiandien“ pristatė viena jo sudarytojų Danutė Paulikienė.

Varduvininkai tradiciškai padabinti ąžuolo lapų vainikais.

J. S. Laučiūtės pavardė skambėjo ir dar kartą. Bendruomenės pirmininkas R. Benetis ir seniūnas A. Poškys padėkojo jai už meilę Darbėnų žmonėms, už neišsenkančias idėjas – pastatyti paminklinį akmenį taip pat pasiūlė J. S. Laučiūtė, – ir už darbus, nuveiktus dėl miestelio. Aktyviai bendruomenės tarybos narei buvo įteikta iš paukščio skrydžio užfiksuota Darbėnų nuotrauka, kurioje – ir bažnyčia, kur J. S. Laučiūtė krikštyta, ir Vidurinė gatvelė, kur tebestovi jos mamos namas. Seniūno ir bendruomenės pirmininko padėkas palydėjo gausaus būrio darbėniškių išsakyti linkėjimai ir neapglėbiama rožių puokštė. J. S. Laučiūtė gi dėkojo bendruomenei – pasak jos, vien idėjų nepakanka, reikia, kad jas „pagautų“ ir įgyvendintų žmonės, o Darbėnų bendruomenė tai moka kaip niekas kitas. „Man garbė būti čia, būti su jumis ir vadintis darbėniške“, – sakė J. S. Laučiūtė.

Tradicinius ąžuolo lapų vainikus į šventę susirinkusiems Petrams, Pauliams, Povilams, Petrėms ir Paulinoms šįkart netradiciškai įteikė ir pats vainiku padabintas pasaulį apiplaukęs „Tūkstantmečio odisėjos“ XI etapo jachtos „Ambersail“ kapitonas Paulius Kovas, varduvininkams linkėjęs gero vėjo.

Šventinį vakarą, kuriame netrūko padėkų ir sveikinimo žodžių, užbaigė per šv. Mišias giedojusių operos solistų Onos Kolobovaitės ir Egidijaus Bavikino koncertas.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas