Iš Europarlamento – į Kretingą: žinios apie žaliąjį kursą

Svečią bendrapartietį europarlamentarą Juozą Oleką (dešinėje) prie Savivaldybės durų pasitiko Kretingos rajono politikas Tomas Abelkis.

Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono tarybos socialdemokratų frakcijos iniciatyva Savivaldybėje viešėjo europarlamentaras Juozas Olekas, jo padėjėja Modesta Petrauskaitė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė.

J. Oleko vizito tikslas – skatinti labiau domėtis Europos Parlamento veikla bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriame jis dirba, kuruojamomis temomis, ypač – žaliuoju kursu. O viešnia iš Prienų sakė atvykusi bendradarbiavimo tikslais – pasidomėti ir pasidalinti, kaip abiejose savivaldybėse dirba civilinės saugos ir viešosios tvarkos, juridinis, statybos, ekonomikos ir biudžeto sektoriai, kaip suvaldyta pandemija.

Susitikime dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė ir Kretingos rajono tarybos nariai, LSDP frakcijos atstovai Valerijonas Kubilius, Tomas Abelkis ir Steponas Baltuonis.

Kaimas turi plėstis

Susitikimo pradžioje A. Kalnius, pastebėjęs, kad europarlamentaras yra ne tik svečias, bet ir „namiškis“, nes išrinktas mūsų visų, pritarė, kad bendradarbiauti būtina. Klaipėdos regionas, jo žodžiais, esąs išskirtinis Lietuvoje – 7 rajonai lyg viename. Žalioji kryptis, į kurią orientuojamasi Europos Sąjungoje, jo manymu, turėtų aprėpti ne vien ekonomiką, užauginamą produkciją, tačiau turėtų pakeisti ir žmonių mąstymą.

J. Olekas pastebėjo, kad žaliasis kursas nėra išlaužtas iš piršto – kyla pavojus, kad su savo nepagarba gamtai žmogus pridarė labai daug neigiamų dalykų, todėl šalys privalo susidėlioti prioritetus. „Turime žiūrėti, kaip einame į priekį, nes norime, kad dar ir patys, o ir mūsų vaikai gyventume sveikai“, – patikino europarlamentaras.

Atkreipęs dėmesį, kad komitetas, kuriame jis dirba, vadinasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros, tvirtino, kad Europos vizija – kad kaimas ne nyktų, o plėstųsi, kad vyktų jo skaitmenizacija. Vienas svarbiausių uždavinių – kuo mažiau chemizuoti pasėlius, nes taip žudoma gyvoji gamta.

Kaip patiems atsiriekti pyrago

E. Viskontas pasidžiaugė, kad europarlamentaro apsilankymo dėka Europos Sąjunga, atrodo, labiau priartėjo prie Kretingos rajono, todėl jam norėtųsi žinoti, kaip bendrija mato regionų politiką: „Kuo galime prisidėti, stiprinant bendradarbiavimą su Europos Sąjunga? Kalbų daug, bet kaip bus su naujai skirstomomis ES lėšomis: kokiu keliu eisime ir kaip pasiimti savo pyrago dalį. Kaip pasiekti, kad Vyriausybė skirstytų pinigus savivaldybėms?“

Į tai J. Olekas sureagavo: „Reikia, kad valstybė pasakytų – leidžiame išsidalinti patiems. To pasiekti galima tik per rinkimus. Kitaip neįmanoma, nes Seime susiformuoja dauguma, priimanti sau palankius sprendimus, manipuliuojama partijomis.“

Mato mažų ligoninių ateitį

Susitikime taip pat nemažai dėmesio buvo skirta pandemijos valdymo problemoms. „Europos Sąjunga priėmė gerus sprendimus dėl vakcinos įsigijimo. Matėme, kaip, tarkim, Izraelis metė pinigus, kad paskiepytų visus savo šalies žmones. Taip galėjo pasielgti ir Vokietija, Prancūzija, o mes, mažosios šalys, nežinia, kada galėjome būti paskiepytos. Tačiau buvo priimti bendri sprendimai, palankūs kiekvienai bendrijos šaliai. ES pandemijos suvaldymui skyrė didžiulius pinigus, bet man neramu, kaip juos įsisavina savivaldybės. Mano noras – kad pinigai ateitų kuo arčiau vietos žmonių“, – kalbėjo europarlamentaras.

A. Kalnius patikino, kad situacija rajone – stabili, o Kretingos ligoninės Gimdymo skyrius buvo tapęs atraminė ligonine viso Klaipėdos regiono gimdyvėms. Tačiau didžiausia problema yra medikų stygius, todėl mano, kad reikėtų specialios valstybinės programos, kuri motyvuotų jaunus medikus dirbti rajonų ligoninėse.

J. Olekas, pagal profesiją – medikas, sakė, jog pandemija parodė, kad reikia grįžti prie mažų ligoninių modelio: „Pastaraisiais dešimtmečiais išbandėme kelis modelius – mažų ligoninių uždarymo, jungimo į klasterius, savarankiškų ligoninių. Todėl, manau, kad pandemija ir ekonominė situacija parodė, kad galime dirbti ir iš namų vienkiemiuose, skatina turėti šalia ir savo ligoninę. Ekonominė nauda uždarant ligonines yra, bet nėra žmogiškosios. O jaunas specialistas, žinodamas, kad galės stabiliai dirbti ir uždirbti konkrečioje ligoninėje, nebesirinks užsienio.“

• Rašyti komentarą (1)