Paneigė mitus lyg „šventas karves“ (12 komentarai)

Įdomu skaityti, tikrai reikia ir kitokių interpretacijų, ne vien ,,tinkamai,, suvokti praeitį. His story.

Taigi visiškas analfabetas, kas tokiems leidžia dėstyti?

Stebėtina. kiek svetimos niekšiškos neapykantos surašė tokioje nedidelėje žodžių krūvelėje Šeškevičienė, pamaldžiai perrašiusi niekšišką Liorančo pranešimą. Nuo kurio galo pradedame nagrinėti? Pavyzdžiui, nuo pabaigos - keliaklupsčiavimo prieš užklydusius Užsieniečius! Ponus! italus. Taip, italai su savo tikromis picomis, kurioms jie smaugia, nudiria skūreles milijonams praskrendančių giesmininkų paukščiukų prašmatniais kultūringais būdais, kaip tai parodyta puikiose spalvotose nuotraukose: žr., pvz.," skinned and ready to eat ..." - kultūra, renesansas, ... su kepto Džordano Bruno degėsiais ir t.t. Ir ten visokio mokslo galimybės buvo užgrobtos stabmeldžių katalikų "božnicos". O gal apie kretingiškių garbinamą svetimą ir niekad čia nebuvusį katalikų demagogą šv. Antaną ?

Šitas bumblauckams irgi valatkoms čemodanus su klounų apranga galėtų nešioti. O ką vyskupelis mąsto?

Antanas padarė staigią karjerą, kai popiežius Inocentas III paskelbė katalikų Kryžiaus žygį prieš palyginti progresyvią priešišką veidmainiškai, jau tada nusenusiai, katalikybei, krikščionybės atmainą - katarus (albigiečius), ankstyvuosius vėlesnių protestantų pirmtakus - "Crociata contro gli albigesi", kuris truko nuo 1209 iki 1229 metų, ir kurio metu buvo išžudyta apie 500 000 kitatikių: vyrų, moterų, vaikų: mergaičių nuo 12m., berniukų nuo 14 m. Vaikų mėgėjas Antanas tos akcijos metu taip uoliai atliko katalikų propagandisto (kaip vėliau Gebelso ar dabar Solovjovo arba kokio Tapino) darbą pjaunamose gyvenvietėse, kad greitai buvo pakeltas vyskupu, o paskui paskelbtas šv. Antanu. Po kiek laiko tokį pat paskelbtą Kryžiaus karą - "crociata" patyrė prūsai (ramybė jiems), žemaičiai, lietuviai, latviai, estai. Toliau - kryžiuočių kultūros nešimas.

Apgailėtina. Rajono partorgo lygio pezalai.

O vis tik straipsnyje labai daug teisybės! Bent jau gera proga diskusijai, nes daugelis tautiečių tebėra užstrigę Šapokos istorijoje...

Melas. Pvz., apie vargšelį Konradą. Pačių lenkų istorikai rašo aiškiai. Dar 1222 - 1223 metais ne tik Conrad Mazowiecki, bet ir Wladyslaw Odonic (Wielkopolska), Msciwoj I (Gdansk), Leszek Bialy (Krakow),Henryk Brodaty (Silesia), skatinami katalikų popiežiaus Honorius III, bandė brautis karu į Prūsijos žemes, neva siekdami įdiegti krikščioniškus prietarus Prūsams, bet kaskart būdavo atmušami (tokių pat nesėkmingų karo žygių į Prūsiją buvo ir anksčiau, bet čia nesiplėsiu). Kur tokia Silezija ar Krokuva, o kur Prūsija? Paskui, 1226 metais, Conrad, tiksliau, vokietės Hedwig von Schliesen iniciatyva, pasikvietė iš Vengrijos už išdavystes ir kitas šunybes išvarytus Teutonų ordino valkatas, siekdami sustiprinti puolimus į Prūsiją. O ne gynybai, kaip meluoja savo nuožiūra Šeškevičienė su Lioranču. Jei rašinyje nors 50% melo, tai jau melas, o jų rašinyje melo 90% ar daugiau, su tariamu abstrakčių "tiesų" majonezu, kurį eikia nukrapštyti ir nagrinėti kiekvieną sakinį.

Gerb. A.Šapokos "Lietuvos Istorija" - rimtas, objektyvus veikalas. Gerbtina klasika. Ir ne J.Pelioniui ant jo ir ant jį skaičiusių spjaudyti.

Rimantui V. Nesiruošiu ginčyti Jūsų istorijos interpretacijų, nes prisiskaitėt vienpusiškų pasakojimų ir, negalėdamas galvoti savo galva, jais įtikėjote... kitokios pažiūros jums sukelia alergiją. Nenoriu sukelti Jums kančių , gyvenkite ramybėje su savo tikėjimu...

Gal tamsta ir Lietuvos sovietinės okupacijos klausimu nevienpusiškų pažiūrų laikotės?

Kiekvienas susikuria savo mitą ,atranda ką garbinti ir galvoja ,kad tai neginčijama ,ypač tai aktualu šiais laikais ,kada moksliškai nieko nereikia įrodyti. Kas daugiau rėkia ,to ir tiesa.