Palangos prieigose – karo „mūšis“

LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vadas majoras Tomas Auželis (kairėje) tikino, kad „mūšis mieste“ sudėtingas jau vien dėl to, kad lokalizacija – ribota ir kariams tenka sukaupti visas žinias bei intuiciją.

„Dar yra žmonių, kurie mano, kad Lietuvos kariai apsiginklavę senais kalašnikovais. Todėl mes ir norime parodyti, kad esame aprūpinti modernia ginkluote“, – tvirtino kariai.

Gegužės 13 dieną nuo ankstyvo ryto buvusio Palangos policijos komisariato pastatuose ir miškingose prieigose Vytauto gatvės pradžioje, arčiau Nemirsetos, buvo apstu kariškių ir jų technikos, griaudėjo sprogimai, tratėjo kulkosvaidžiai. Čia buvo imituojamas mieste vykstantis mūšis.

Daugiau kaip savaitę, nuo gegužės 3-iosios, Darbėnų seniūnijos apylinkėse, Nemirsetoje ir Palangoje vyko Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio (LDK) Butigeidžio dragūnų bataliono karių vertinamosios lauko pratybos „Stiprus drakonas 2021“, o „mūšis mieste“ buvo baigiamasis šių pratybų etapas.

Pasak Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vado pulkininko Nerijaus Stankevičiaus, pagrindinis šių pratybų tikslas – įvertinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių parengtumą, daugelis „mūšyje“ dalyvavusių karių jau buvo praėję mokymus ir atitarnavę LDK Butigeidžio dragūnų batalione pusę metų.

Pratybose iš viso dalyvavo apie 500 karių, tarp jų ir – 56 iš Kretingos rajono, 9 jų – darbėniškiai. Paskutiniajame „mūšyje mieste“ kovėsi padalinys prieš padalinį – 30 prieš 30, arba 60 karių, kova vyko dėl 3 objektų.

N. Stankevičiaus žodžiais, „mūšio mieste“ legenda tokia: priešo pajėgos puola iš Klaipėdos, ir jų tikslas – susijungti su atskubančiomis pajėgomis iš Latvijos. Besiginantieji privalo žūtbūt išsilaikyti apie dvi valandas ir sukliudyti priešui susijungti. Priešas juda pagrindino objekto – pastatų prie policijos komisariato – link, kur ir užverda pagrindinė kova.

Vieni puolė, kiti gynė savo pozicijas, buvo sužeistų ir nukautų – vaizdas atrodė lyg iš kino filmų ar dokumentinių kadrų, filmuotų Ukrainos mūšių lauke. Tačiau šaudoma buvo tuščiais šoviniais, dėl pastatų kaimynystės nebuvo naudojama dūmų užsklanda, o kuris karys sužeistas ar nukautas vertino „mūšyje“ dalyvavę ekspertai.

Pagal sumanytą scenarijų, pasisekti – ir užpulti, ir atsilaikyti – turėjo abiem pusėms.

Kariai saugojo objekto, kuriame užvirė „mūšis“, prieigas.

„Mūšio“ dėl trijų svarbių objektų akimirkos.

LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vadas majoras Tomas Auželis, pats palangiškis, pasakojo, kad „mūšis mieste“ sudėtingas jau vien dėl to, kad vyksta mieste, kur vietovė – labai ribota, puolantiems reikia sukaupti savo patirtį užimti objektą, o besiginantiems – koncentruoti ugnį, kad kuo ilgiau išsilaikytų. Sąlygos sukurtos artimos tikram mūšiui, scenarijus perkeltas ir pritaikytas iš įvykių netolimose geopolitinėse zonose.

„Privalomosios karo tarnybos kariai privalo mokėti pulti ir atlaikyti gynybą. Nors operacijai vadovaujama, bet karys pats turi sugalvoti, kaip pasiekti objektą, kaip įveikti užkardas, užsibarikaduoti ir pan. Pratybos tai ir leidžia padaryti“, – mokymų esmę apibūdino N. Stankevičius. Stebėti šį „mūšį“ nuo buvusio policijos komisariato pastato stogo buvo pakviesti kariškiai, Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybių atstovai, žurnalistai, o taip pat – pastatų, kur vyko pratybos, savininkai.

„Mūšiui mieste“ tinkamos sąlygos buvo čia, apleistuose pastatuose Palangos prieigose. Mūsų batalionas, be Kairių poligono, mokymams ieško aplinkinių vietovių, kad pakeistume lokalizaciją. Šią galimybę mums ir suteikė Kretingos rajono ir Palangos miesto vadovai“, – kalbėjo T. Auželis.

• Rašyti komentarą (0)