|
|
|
Kretingos muziejus – namai, į kuriuos kelią suranda istorinė tiesa
Tarptautinę muziejų dieną Kretingos muziejus pasitiko su gausybe idėjų ir projektų. Anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, būtent idėjos, projektai ir pagal juos gaunamos lėšos atveria galimybes muziejui tapti švietėjiška, nuolat atsinaujinančia ir visuomeniška kultūros įstaiga, į kurią vis norėtųsi sugrįžti tam lankytojui, kuris ieško išskirtinės erdvės ne tik joje pabūti, bet ir kuo daugiau sužinoti. Plėtodama šią mintį, V. Kanapkienė atkreipė dėmesį, kad Tarptautinė muziejų taryba ir Lietuvos muziejų asociacija šiemet gegužės 18-ąją minimai Tarptautinei muziejų dienai skyrė temą „Muziejų ateitis: sugrįžti ir atsinaujinti“, kuri tarsi apibendrina muziejaus veiklos turinį, tikslus ir uždavinius. „Žmogaus gyvenime svarbiausi atramos taškai – tai gimtinė, į kurią norisi visada sugrįžti, prisiliesti prie gimtinės slenksčio, durų staktos, pirmoji mokykla, sukelianti vaikystės ir jaunystės prisiminimus, bažnyčia su mūsų pirmąja Komunija ir joje tvyrančia tyla... Tokie pat svarbūs namai yra ir muziejus, kuriame saugoma krašto istorija, kurią galima vis iš naujo pažinti, prisiminti ir pamatyti praeities ženklus, juos susiejant su dvarų ar etnokultūra, mums brangiais žmonėmis, jų pasiekimais“, – V. Kanapkienė teigė su Tarptautine muziejų diena norinti pasveikinti ne tik savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus, kolegas, bet ir pagalbininkus, rėmėjus, kurie prisideda prie muziejaus klestėjimo, taip pat – lankytojus, dėl kurių ir yra dirbama. Muziejus auga ir transformuojasi „Tačiau metai eina, ir visų mūsų namai ar gyvenimo stotelės keičiasi, veikiamos laiko, žmonių suvokimo, bendrų pasaulio ir visuomenės vystymosi tendencijų. Vadinasi, ir muziejus kinta, transformuojasi savo išore ir vidumi, tačiau pagrindinis dalykas – išsaugoti istoriją, kaip pamatinę tautos gyvavimo vertybę – išlieka. Istorijos neįmanoma nei keisti, nei parduoti, o jeigu kas nors istorinius faktus ir falsifikuoja, visada ateina laikas, kai tiesa suranda kelią į namus“, – kalbėjo V. Kanapkienė. Nors Kretingos muziejaus, kaip ir visų šalies tokio pobūdžio įstaigų darbą, paralyžiavo koronaviruso pandemija, darbai nesustojo, o galimybė praėjusią vasarą susigrąžinti lankytojus mūsų muziejų vėl išvedė į lyderių gretas: pagal lankomumą – praėjusiais metais jame apsilankė 131 tūkst. lankytojų – Kretingos muziejus tarp rajonų užima pirmą vietą, tarp nacionalinių muziejų – penktą. V. Kanapkienė tikisi, kad ir ši vasara bus sėkminga, jeigu tik Vyriausybė pasiryš atidaryti sienas Baltijos šalių turistams – Kretingos muziejų ypač pamėgę latviai. Kretingos muziejuje šiuo metu saugoma per 83 tūkst. eksponatų, iš jų 2 tūkst. 860 talpinama 4-iuose pastatuose. Tai – tik nedidelė dalis, todėl muziejaus darbuotojai kaskart eksponatus „išlaisvina“ iš saugyklų, tokiu būdu atnaujindami ekspozicijas.
„Archeologijos ir istorijos skyriaus specialistai, įtraukdami visų skyrių darbuotojus, sugalvojo patrauklią Kretingos muziejaus viešinimo strategiją, kuri yra nukreipta įvairių poreikių socialinėms grupėms“, – teigė V. Kanapkienė. Viena strategijos priemonių – socialiniuose tinkluose platinama įrašų serija „Ką veikti muziejuje?‘, antra serija – „Ar žinai, kad...“ Muziejaus veikla sudominti vaikus pasitelkiama muziejininko Tado Šaulio parengta Salaspilio mūšio dėlionė, vaikus ypač traukia interaktyvūs žaidimai. Ateityje numatyta dalintis įrašais, ką muziejuje galėtų veikti paaugliai, studentai, senjorai, netgi mokslininkai ir istorijos mėgėjai. Įrašų serija „Ar žinai, kad ...“ muziejininkai pasirengę dalintis informacija apie muziejaus salėse esančius eksponatus, jų istorijomis, kontekstu. Patraukliai pateikta informacija turėtų paskatinti žmones apsilankyti muziejuje ir su eksponatais susipažinti iš arčiau. Kitas būdas muziejų pristatyti kitaip – galimybė dalyvauti Lietuvos muziejų asociacijos ir Tarptautinės muziejų tarybos projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“, kurio tikslas – su muziejų lankytojais pasidalinti žinia, kokie tie fenomenai yra saugomi. Pasiūlyta tema – eksponatas, nešantis laimę ir viltį. „Manau, kad ši tema – neatsitiktinė: žmonės per pandemiją patyrė baimių, psichologinės įtampos. Visuomenė nori nusiraminimo, poilsio, o muziejus ir yra ta vieta, kur per kuriamas ekspozicijas, parodas galima sukurti neįprastą erdvę – kad žmogus turėtų progą sustoti, pasižiūrėti, pamąstyti apie savo gyvenimą“, – V. Kanapkienė papasakojo, kad Kretingos muziejininkai parengė filmuotą siužetą apie Jurgio Pabrėžos pamokslų knygą – ji su brolio pranciškono pamokslais, moralinėmis vertybėmis, kretingiškių suvokimu, ir turėtų būti eksponatas, nešantis laimę ir viltį. Projektai ir akcijos – švietėjiškai veiklai vykdyti Kretingos muziejininkai yra sumanę ir kretingiškius pakviesti būti aktyviais istorijos kūrėjais: muziejininkė Jolanta Klietkutė kviečia kretingiškius dalintis Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos receptais, kad ir šiuolaikinis žmogus sužinotų, kaip brolis pranciškonas gydė žmones nuo įvairių negalavimų. Jos kolega T. Šaulys sumanė įprasminti ir COVID-19 pandemiją: muziejaus laukia, kad žmonės pasidalintų daiktais, kurie, tapę eksponatais, ateities kartoms papasakos apie XXI a. žmoniją ištikusią bėdą. „Muziejaus kultūrinei, švietėjiškai veiklai vykdyti finansavimo negauname, todėl vienintelė išeitis – rengti projektus, – tvirtino muziejaus direktorė. – Šiemet parengėme 11 projektų, kuriuose išskirtinai akcentuojame išmaniąsias technologijas.“ Vienas projektų – interaktyvi ekskursija Kretingos dvaro parke, kuriame vaikščiojant bus galima „sutikti“ grafą ir grafienę, nusikelti į Tiškevičių laikus, pamatyti mažosios architektūros elementus, gėlynus ir pan. Ne mažiau įdomi, ypač – vaikams, Žiemos sodo ekspozicija, kai lankytojai turi galimybę apie eksponatus susipažinti, taikydami ir kompiuterines technologijas, tuo pačiu atlikdami užduotis ar žaisdami. „Apskritai esame vieni iš labai nedaugelio, galintys muziejuje kalbėti ir pristatyti gamtą, ekologiją“, – V. Kanapkienė, be kitų edukacinių veiklų, gyrė ir „Augalų žiedų laboratoriją“. Žiemos sodas atgims iš naujo Kretingos muziejus su nekantrumu laukia Kultūros infrastruktūros centro įgaliojimo, kuris leistų vykdyti viešuosius pirkimus Žiemos sodo rekonstrukcijos darbams atlikti. Iš Kultūros infrastruktūros centro ir rajono Savivaldybės biudžeto skirtų lėšų Žiemos sodas bus pertvarkytas visiškai: įstiklinta oranžerija, įrengta vėdinimo-kondicionavimo sistema, pastatyti vandens siurbliai, išspręsta neįgaliųjų patekimo į Žiemos sodą ir muziejų problema – bus įrengtas keltuvas į II aukštą. Rekonstrukcijai atlikti numatyta per 1 mln. Eur. V. Kanpakienė vylėsi, kad vykdant sudėtingą, daug įtampos keliantį projektą šiemet pavyks įsisavinti skirtas lėšas. Dar vienas projektas, kurį nori įgyvendinti Kretingos muziejininkai, – pagyvinti Tradicinių amatų centro, kuris vykdo 10 programų, veiklą: įrengti interaktyvų stendą, kuris supažindintų su rajono tradiciniais amatais, meistrais, o nuorodos papasakotų, kur reikėtų nuvykti, norint su jais ir jų veikla susipažinti išsamiau. V. Kanapkienė prisipažino, kad jos ir muziejininkų širdies skausmas – dvaro parkas, dėl kurio laukiama paskelbiant Europos Sąjungos finansavimo prioritetines sritis – o galbūt pavyks pateikti paraišką, kad būtų galima parką atgaivinti – įrengti takus, šviestuvus, mažosios architektūros elementus.
Saugo unikalią ir svarbią archeologinę medžiagą Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Eglė Rimkienė, patikslinusi, kad archeologijos rinkinyje – apie 14 tūkst. eksponatų, tvirtino, kad Kretingos muziejuje saugoma unikali ir europiniu požiūriu svarbi archeologinė medžiaga, kuri ypač vertinga moksliniams tyrimams. „Mes suteikiame prieigą prie radinių tyrimams atlikti. Mokslininkai dirba savo darbą, mes gi po to turime galimybę patikslinti, papildyti turimą informaciją ir ją pateikti muziejaus lankytojams“, – paaiškino E. Rimkienė, kurios teigimu, šiemet Kretingos muziejus sulaukė trijų mokslininkų prašymų ištirti saugomą archeologinę medžiagą. Vienas jų – Klaipėdos universiteto mokslininkai paėmė mėginius iš ąžuolo kamieno ir šakos, kurie eksponuojami Archeologijos ekspozicijoje: atlikus radiokarboninį C14 ir genetinius tyrimus, bus galima nustatyti Lietuvos teritorijoje buvusių ąžuolų DNR raidą, kuri svarbi įgyvendinant projektą „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante“. Nors dalis tyrimų rezultatų yra žinomi, E. Rimkienė jų neatskleidė dėl archeologų etikos: apie tyrimus mokslininkai turėtų prabilti per šiandien vykstančią mokslinę konferenciją, skirtą Igno Jablonskio 110-osioms gimimo metinėms. Vilniaus universiteto doktorantė Lijana Muradian, rengianti disertaciją „Ankstyvojo metalų laikotarpio visuomeninė ir socialinė organizacija Vakarų Lietuvoje“, angliukų ir kauliukų radiokarbono ir antropologinei analizei ėmė iš Mosėdžio, Šlikių, Gintarų, Padvarių, Sūdėnų pilkapių. „Tokia praktika neįprasta buvo tuo laiku, kai Ignas Jablonskis atliko archeologinius tyrinėjimus – tarp archeologų, jeigu jie surasdavo kapą, įprasta buvo imti tik kaukolę. Ignas Jablonskis gi rinko angliukus, osteologinę medžiagą, ją preziciškai sudėjo, aprašė, kas ir pasitarnaus mokslininkės darbui“, – I. Jablonskio įžvalgumu pasidžiaugė skyriaus vedėja. Dar vieną tyrimą, atrinkusi 214 radinių iš Lazdininkų, Kašučių, Andulių ir Reketės kapinynų, atlieka Klaipėdos universiteto profesorė Audronė Bliujienė, kurios tyrimo tikslas – identifikuoti žaliavos kilmės šaltinius, identifikuoti svarbiausius amatų centrus ir mainų kryptis, metalurgijos ir technologijų progreso procesus susieti su visuomenės socioekonomine raida. „Svarbiausia, kad mokslininkės tyrimai bus viešai prieinami, bus naudingi ir kitiems mokslininkams, juolab žinant, kad tokie tyrimai yra labai brangūs“, – pastebėjo E. Rimkienė. Jos pačios ir kolegų sumanymas – atkurtos verandos rūsyje rengti temines parodas, kurios turėtų sudominti istorijos mėgėjus. Viena – šiandien pradėta eksponuoti paroda „Gyvos krosnys“, kuriai eksponatų pateikė ir Kretingos rajono gyventojai. „Įkvėpti šios parodos, ir mes imsimės nustatyti, kokios koklinės krosnys buvo ir Kretingos dvare“, – naują idėją išsakė V. Kanapkienė.
Etnografija – tikrasis paveldas Ne per seniausiai Kretingos muziejuje buvo įrengtos dvi naujos saugyklos, kuriose bus saugomi etnografijos eksponatai. Etnokultūros skyriaus vedėjos Nijolės Vasiliauskienės, muziejuje dirbančios jau 31 metus, teigimu, saugyklos – talpios, jose bus galima saugiai sudėti gausiai eksponatų – iš viso šio skyriaus žinioje yra apie 8 tūkst. eksponatų. „Kai kurie jų – jautrūs aplinkai, jiems išsaugoti reikia tam tikrų sąlygų“, – kad naujos saugyklos sumažins dalį rūpesčių, pripažino ji. Ypač drėgmės bijo keramika, Užgavėnių kaukės, muzikos instrumentai. „Tokių Užgavėnių kaukių, kokių turime mes, kiti muziejai nė nematę. Tarp eksponatų – ir 200 metų senumo kaukės, kurias išsaugoti yra iššūkis“, – N. Vasiliauskienė teigė, kad šiuo metu pusmečiui deponuotomis kaukėmis ypač džiaugiasi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, o tai, kad prieš trejus metus Ukrainos ir Lietuvos mokslininkai su didžiausia nuostaba tyrė mūsų krašto rankšluosčių, lovatiesių raštus, darsyk įrodo mūsų muziejaus fonduose sukauptų eksponatų unikalumą. „Į naująsias saugyklas iškeliavo ir vienas mūsų unikalių eksponatų – grafo Aleksandro Tiškevičiaus lazda, kuri mena grafų auksinių vestuvių jubiliejų. Pagal ikonografinę medžiagą, jų buvo dvi, bet kur yra antroji, nežinome“, – N. Vasiliauskienė papasakojo, kad įdomių lazdų muziejus turi ir daugiau: tai – Velyknakčio sargybinių lazda iš Laukžemės bažnyčios, kur Kristaus kapo sergėjimo tradicija buvo labai gyva, lazda-kėdutė, kuri yra ypač retas dalykas. Retos ir puodynės su skylutėmis ir kamšteliu – pasirodo, jos būdavo skirtos grietinei nuleisti. „Ieškodami atsakymų puodynei įvardinti, sužinojome, kad skystą grietinę žemaičiai vadindavo pastijalka“, – retą ir vargiai kur bevartojamą žodį priminė N. Vasiliauskienė, kuri prisipažino, kad retus eksponatus ji galėtų vardinti gan ilgokai ir labai norėtųsi juos ištraukti į dienos šviesą, rengiant ir pildant ekspozicijas. „Aš galvoju, kad būtent etnografiniais eksponatais ir galime būti įdomūs Vakarų Europai, kad tai ir yra tikrasis mūsų tautos kultūros paveldas“, – savo pastebėjimą išsakė ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. --- Tarptautiniai muziejų dienai „Muziejų ateitis: sugrįžti ir atsinaujinti“ skirti renginiai Kretingos muziejuje gegužės 18 d.: 14 val. – parodų salėse paroda „Meniniai pasveikinimai“, skirta skulptoriaus modernisto Antano Mončio 100-osios gimimo metinėms; 15 val. rūmų verandoje – literatūrinė-muzikinė programa „Regėjimų šviesoje“, skirta Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Dalyvauja aktoriai Virginija Kochanskytė (Klaipėdos universitetas) ir Anicetas Gendvilas (Šiaulių dramos teatras), vokalistė tarptautinių konkursų laureatė Rasa Serra. 10–18 val. – nemokamas muziejaus ekspozicijų lankymas.
|
|
