|
|
|
Makiažas – nuo bendraklasių skatinimo iki pomėgio
Makiažo vengė I. Aleksandraitė prisiminė, kad naudoti dekoratyvinę kosmetiką pradėjo vėliau negu jos bendraklasės, kurios vis skatindavo merginą pasipudruoti ar pasidažyti blakstienas. Palangiškė nebuvo makiažo mėgėja, tačiau eidama į šventes šiek tiek jo naudojo. „Šis kelias po makiažo pasaulį prasidėjo su papildomu bendraklasių postūmiu, tačiau šiek tiek rimtesnį ir sudėtingesnį makiažą ėmiau daryti pradėjusi mokytis gimnazijoje“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė. Pradžioje, kai pašnekovė dar neturėjo žinių, praktikos, tinkamų priemonių, kadangi pastarąsias skolindavosi iš mamos, dažytis jai ne itin sekėsi – mergina nežinojo, kurias vietas reikėtų paryškinti, kokias spalvas naudoti. Vis dėlto įdėjus darbo rezultatai pradėjo po truputį gerėti, pašnekovė suprato, kad jai tai patinka, tad pradėjo domėtis šia sritimi vis labiau. Baigusi mokyklą, I. Aleksandraitė pasirinko grožio terapijos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, tikėdamasi gauti daugiau informacijos apie makiažą, kad galėtų jį atlikti ir kitiems, tačiau studijose labiau buvo akcentuojamos veido procedūros. Sudomino nauja sfera Iš pradžių makiažu besidominti palangiškė dažydavosi žemės spalvomis, tačiau vėliau jos dėmesį patraukė ryškūs makiažai ir nauja sfera – specialieji efektai, kurie dažnai naudojami grimui filmuose, Helovyno makiažui. Ši sfera pašnekovei labai patiko, ji domėjosi darbu su gipsu, lateksu, kurie gali būti naudojami šio tipo makiažams kurti. I. Aleksandraitė kurį laiką svarstė, kad norėtų dirbti su tokio pobūdžio makiažu susijusį darbą ir grimuoti aktorius teatruose ar filmuojantis. Daugiausiai palangiškės laiko ir pastangų reikalauja specialiųjų efektų makiažai. Kai kada tokio tipo makiažas reikalauja net paros laiko, kadangi gipsas ar lateksas turi išdžiūti, kad gautųsi tam tikra forma. Ši sfera vis dar Indrės mėgstamiausia, po to seka ryškus makiažas, o galiausiai – žemės spalvų, tinkančių kasdienai. Ryškių spalvų makiažą pašnekovė mėgsta todėl, kad spalvos suteikia pozityvo. Taip pat ji pastebėjo, kad žemės spalvos dažnai naudojamos kitų žmonių makiažo darbuose, tad merginai visa tai atrodė šiek tiek nebeįdomu. Palangiškė teigė, kad madų nesivaiko ir daro tai, kas patinka, pavyzdžiui, vis dar teikia pirmenybę ryškesniems antakiams, nors šiuo metu užtektų juos sušukuoti, minimaliai paryškinti.
Makiažas – tik pomėgis Pašnekovė tikino nepamenanti akimirkų, kad galvotų, jog makiažas darosi neįdomi sritis, tačiau šiam užsiėmimui mergina neteikia pirmenybės. „Būna etapų, kai ilgai nesidarau makiažo, nes susidėliojus prioritetus, šis pomėgis ne kiekvieną kartą būna pirmoje vietoje, – kalbėjo I. Aleksandraitė. – Yra šeima, antroji pusė, draugai, tad ypač vasarą renkuosi kokias nors veiklas su jais, o ne daryti makiažą namuose.“ Šiuo metu palangiškė dirba minimaliai su studijose įgyta specialybe susijusį darbą – ji yra pardavimų vadybininkė, užsiimanti kosmetikos pardavimu, tačiau teigė, kad turbūt dar nėra radusi jai patinkančios srities. Ji taip pat svarsto, ar norėtų ateityje dirbti su makiažu. Anot merginos, ji dar nesijaučia pasitikinti savimi ir atrodo, kad viską moka daryti tik sau, o dėl kitų dar trūksta praktikos. „Manau, kad makiažas liks pomėgiu, kaip laikas sau ir atsipalaidavimas. O galbūt bus taip, jog po kelerių metų sėdėsiu prie veidrodžio ir puošiu klientes?“ – nekantraudama sužinoti, kas laukia ateityje, svarstė I. Aleksandraitė.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
