|
|
|
Garsus menininkas Lietuvos rekordų nebesiekia
Palangoje gyvenantį, iš Žiogelių kaimo Kretingos rajone kilusį 72-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kas domisi kūryba, ir jau seniai jį vadina žmogumi-orkestru. Nes jis ne vien tapo paveikslus, kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina, bet ir į gyvenimą paleidžia savo sukurtas miniatiūras – V. Kusas jau yra 8-ių Lietuvos rekordų autorius. Į Lietuvos rekordus galėtų pretenduoti dar 3 naujausi jo kūriniai – verpimo ratelis, plaktukas ir inkilas, tačiau, kūrėjas tikino, daugiau rekordų nebesiekiąs – kuriąs vien savo malonumui. Visos mintys – tik į darbą „Tie rekordai, liaudiškai šnekant, jau „užkniso“ – kol juos įregistruoji, šūsnis visokiausių dokumentų turi surinkti, užpildyti ir dar – ne tą, ne taip užpildei. Aš geriau per tą laiką dar vieną kūrinį padarau ir esu ramus. Dirbu sau, kad per tą „koronę“ nuo bėgių nenušokčiau. Pačiam reikia užsiimti, nes, kai užims Tas, kuris aukštai viršuje, jau nebe laikas galvoti“, – tikino tiesaus ir šmaikštaus žodžio kišenėje neieškantis V. Kusas. Paklaustas, kuo jį patraukė itin kruopštaus rankų darbo, įdėmaus žvilgsnio ir didžiulio susikaupimo reikalaujantis miniatiūrų kūrimas, atrėžė: „Viskas labai paprasta. Pamatai vienądien, kad pradeda rankos drebėti, o kruopšti kūryba – pats geriausias vaistas. Pradedi dirbti, ir visos mintys sueina tik į darbą.“ V. Kuso išmonei pakluso pats tikriausias verpimo ratelis – visas miniatiūrinis 10 cm mechanizmas atkartoja tokį pat, kokiais verpdavo mūsų prosenelės. Menininkas sakė visas detales keliasdešimt kartų sumažinęs ir tiksliai suderinęs jų proporcijas, ištekinęs iš beržo. O sujungus į vieną, ratelis sukasi ir kuo puikiausiai tiktų senoviniam lietuvių moterų amatui reprezentuoti. Iš juodojo beržo – meistrystei gana sudėtingos medienos, nes ši esanti kieta ir turinti daug porų, meistras ištekino kelis vos 1 cm dydžio angeliukus, kuriuose galima įžvelgti net veido bruožus. O drožinėti, sakė, pabandęs prieš 55-erius, to jį išmokęs Vydmantų plytinėje tuomet dirbęs garsus meistras Adomas Kvasas. Tačiau kūrėjo mintys nenustygo vietoje, ir jis sumanė iš tikro metalo ištekinti miniatiūrinius buities daiktus – vos 1 cm dydžio plaktuką ir inkilą. Nebūtų nuostabu, jei tame inkile dar sumanytų įkurdinti ir paukščių. Nes tokios patirties jau turįs nemažai, ypač – Velykų laikotarpiu kūrybiškai eksperimentuodamas su kiaušiniais ir per pastarąjį dešimtmetį pasiekęs neįtikėtinų meninių aukštumų.
Velykos – stebuklas savaime
Anksčiau kiaušinius menininkas tik įvairiai dekoruodavęs, skutinėdavęs, skaptuodavęs, graviruodavęs raštais su šimtais ir tūkstančiais miniatiūrinių skylučių, iš jų sukurdavęs papuošalų ir interjero detalių – dėžučių, taupyklių, stalo lempų, taip pat iš trijų rūšių kiaušinių – žiedą savo žmonai Vidai. Tačiau pernai V. Kusas įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Didžiausia įdomybė – 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Taip menininkas žąsies kiaušinyje įkurdino vištos kiaušinį ir jame dar įsodino angeliuką, į kitą ornamentuotą vištos kiaušinį – graviruotą arba ištapytą balandžio kiaušinuką. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų ornamentais išgraviruotų skylučių. V. Kusas nė neabejojo – jei Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ pasidomėtų, ne vienas jo sukurtas kiaušinis pretenduotų į rekordininkus, tarkim, kad ir žąsies su 10 tūkst. skylučių.
Tačiau, ką kuriąs šioms Velykoms, menininkas dar nebuvo linkęs atskleisti. „Darbas vyksta sparčiai, bet dar neužbaigtas. Kai padarysiu, tada ir pliurpsiu, o dabar neiškvosit“, – tvirtino, ir taškas. Tačiau patikino kaskart ieškąs naujų išraiškos formų, kad nustebintų žmones, nes Velykų laikas jau pats savaime yra didžiausias stebuklas. Dar pernai menininkas „Pajūrio naujienoms“ prasitarė, kad yra pasiruošęs 600 baltų vištų kiaušinių šioms Velykoms – išpūtęs, išplovęs, išdžiovinęs ir iš jų sumanęs didelį darbą. Eksperimentai su 12 rūšių kiaušiniais „Eksperimentai su kiaušiniais prasidėjo jau seniai, bet buvau nustūmęs tą reikalą į šoną: dar prieš 30 metų iš juodosios keramikos buvau sukūręs Kristaus galvą ir įmontavęs ją vištos kiaušinyje. Mano brolis Apolinaras kažkada sukūrė ženkliuką su Laisvės statula, stovinčia prie Kauno karo muziejaus, – šios atvaizdą taip pat sugalvojau įkurdinti kiaušinyje. O vieną kiaušinį galėčiau pavadinti krikščionybės simboliu: žąsies kiaušinyje išskaptavau kryžių ir ant jo pritaisiau dar kitą ovalo formos kiaušinį“, – savo išmone pasidalijo V. Kusas, greit primetęs, kad yra eksperimentavęs su 12 rūšių paukščių kiaušiniais, pradedant nuo mažiausio amadino iki stručio. Jau anksčiau menininkas yra išsakęs viltį, kad norėtų rengti edukacinius užsiėmimus ir išmokyti kuo daugiau žmonių, ypač – jaunosios kartos, kiaušinius paversti meno kūriniais. Pernai Palangoje įrengtoje nuosavoje minigalerijoje, kurioje taip pat įkurdino ir šunų skulptūrų muziejų, buvo surengęs velykinę savo sukurtų meniškų kiaušinių parodą, o jau šiemet tokią rengia kartu su savo mokine Lina Ubiene iš Klaipėdos rajono.
Apie 25-tą valandą paroje Be miniatiūrų kūrybos, kiaušinių dekoravimo ir kitų velykinių sumanymų, menininkas sakė dar prisėdąs ir prie molberto, – rengėsi Pasaulio žemaičių parodai, tačiau ši dėl koronaviruso buvo atidėta. Taip pat kuria ir eiles – šių, galutinai dar nesutvarkytų, susidarė visa krūva – apie 200. „Pats dar nežinau, kas iš jų išeis. Todėl niekam taip pat nerodau. Turėsiu prisėsti prie jų“, – patikino. V. Kusas – taip pat ir kolekcininkas: jis kolekcionuoja meniškas ir retas dekoratyvias šunų skulptūrėles, kurių – kone tūkstantis, ir jas eksponuoja šalia dirbtuvių įkurtame muziejuje. Ten pat – ir ne šiaip, o tik iš sėklų jo išaugintų kaktusų kolekcija. „Per karantiną niekas iš šiltų kraštų nebeparveža, nepadovanoja sėklų. Naujų augalų neturiu, o senuosius reiks iškelti, paruošti pavasariui“, – atviravo kaktusų mėgėjas. Iš kur V. Kusui viskam užtenka laiko, iš kur jis paima tą 25-ąją valandą paroje? O jis ir vėl nedvejodamas atrėžė: „Vienas profesorius sakė – reikia atsikelti viena valanda anksčiau. O aš esu pensininkas – kada noriu guluosi ir kada noriu keliuosi.“ ---
V. Kuso darbai, užfiksuoti Lietuvos rekordų agentūros „Factum“Menininkas yra ilgiausios Lietuvoje – 7 m – miniatiūros, kurios aukštis – vos 2 cm, autorius. Miniatiūra su daugybe paveikslų buvo nutapyta Lietuvos vardo tūkstantmečiui. V. Kuso eilėraščiai mažiausiose Lietuvos knygose – jo paties iliustruotas eilėraštis „Būsenos“, išleistas 8 mm aukščio ir 7 mm pločio knygele, nurungė anksčiau jo išleistą 8x9 mm dydžio knygelę „Pojūtis“. Menininkas taip pat yra sukūręs 1 cm aukščio nesiekiantį miniatiūrinį staliuką, vos 6 mm taburetę, grojančius 4 cm smuiką ir 6,5 cm gitarą.
|
|
