Pajūrio naujienos
Help
2021 Spalis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną10°C debesuotumas 4 %
Naktį9°C debesuotumas 36 %
Apklausa

Ar Kretinga turi politinį lyderį?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Lėp i dongu, žaid kerepieža

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2020-07-07
Violeta Čėsnienė paruodė, kuokios medėnios žaislos tor muziejus, vo laukė pademonstrava, kap rek žaistė kerepieža.

I Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muzieju Nasrienūs atvažiavė lonkytuoje sožėna ne tik apie tuo garsaus vyskopa gyvenėma, veikla, pamata daug anuo asmenėniu daiktū, bet jau kors laiks gal pasėmuokytė XIX omžiaus pabaiguos–XX omžiaus pradiuos žemaitiu senuovėniu žaidėmu. Ypač anėi patink vakams.

Žaisdami siek tėksla

Kap sakė knygas „Lietoviu liaudies žaidėma ė pramuogas“ sodarytuos bėbliuograps Vytauts Stepuonaitis, žaidėma yr veiksminga vakū aukliejėma priemuonė, katra paded ėšogdytė jaunoujė karta stėprė, sveka ė džiaugsminga. Žaisdams žaidėmus, vaks siek kuoki nuorintas tėksla, vėsomet nuor laimietė, stėngas, ogda valė.

Bet yr ė žaidėmu, katrėi atkartuo žmuoniū gyvenėma būda, boiti ė tou patiu muoka amata. Kap pasakuojė Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muziejaus dėrektuorė Violeta Čėsnienė, tieva sava mažims vakams žaistė seniau ėšdruoždava mažas medėnės staklės – lai mergėkės žaid, ka druobės aud, ruošas darboutėis kap anū mamas a babas numūs ka darboujės. Vo vaikiokams ėšdruoždava medėnios dalgios – ka anėi „etu šėinautė“ – jog aug būsimieje vyra šėinpjuove. Ėšdruoždava ė šautovus – tievynė nu priešu vėsumet rek būt pasėruošos apgintė.

Bet ypač miegstama bova vadėnamis judrieje arba sportėne žaidėma – anū bova daug ė vėsuokiu, pavyzdžiou: lėpėms i dongu, kerepiežos, biegėms (lėnktynės) isilėpus i maišos, pasėvažėniejėms rateliūs, juojėms apsėžergos medėni arklioka, vakštiuojėms so kuojūkas, kvadrats ė daug kėtu.

Žaislams – ė karvės plauka, ė kiaulės pūslie

Torbūt ne kiekvėins šėndėin žėna, ka sviedini kvadratou žaistė seniau tieva vakams padėrbdava ėš karvės plaukū. „Pasiimdava i ronkas maža gomoleli besišerontės karvės plaukū, anū sospausdava sosokdava, ka da daugiau apkėbtu gyvuoli plaukas, trindava i karvės, o kartas ė i arkli šuonus – pakol gomolioks gaudavuos kumsti dėdoma ė galieto žaistė“, – pasakuojė Violeta.

Futbuolou žaistė kamuoli pasiūdava ėš mėla, i anuo vėdu būdava prėgrūsta kėtū medžiaguos skiautiu.

Dar vėins populiaros žaislus bova barškotis, vadėnams bolė. Anū padėrbdava ėš švare so pelenas ėšplautuos kiaulės pūslies, vo i vėdu prėpėldava žėrniu. Diel tuo mietuoma a rėitiedama bolė ė barškiedava.

Muziejaus kėimė i pėiva yr ismeigts medi stėibs so čiut čiut kyšontiuom šakeliem – kap laiptas, paruoštas tam „lėpėmou i dongu“. Vaka pasėjem i saujė do šakalelios, katrū vėina posė yr balta, vo kėta – tomsi, so žėivė. Pakaituom tus do šakalelios met i vėršu – je ont žemės nokrėta vėins tomsos, kėts balts, skaituos tas žaidies gal lėpt i medi stėiba par vėina šakelė, kėtep taront, par vėina žingsni. Je ėškrėta abėdvė posės baltas, – lėp ož karta do žingsnios, reišk par dvė šakelės. Bet, je ėškrėta abėdvi posės tomsės, – ta nieka gera, krėnt apėnt i apatė.

Kėts miegstams žaidėms – kerepiežos: sostuojos ratu rek stėngtėis lazduom nomoštė vėdurie pastatyta trišaki medeli, vo vėins žaidies sauga, neprėled, ėrgi mojoudams a daužydams lazda.

„Ė senuovie kerepieža žaidieju vėsas kuojės nu sodaužyma mielyniem nosietas būdava. Nuoriedama, ka kėts kėta lazduom neožgauto, aš vakū prašau, ka anėi geriau tas lazdas ėš tuola i kerepieža mesto“, – joukies pašnekuovė.

Pramuogautuoje – ėš vėsor

Katram vakou nepatink pasėvažėnietė mediniūs ratokūs? Kap pasakuojė V. Čėsnienė, senas laikas žėima dėdesniejie bruole a seseris mažesniūsius vežiuojė po truoba, po priemenė, vasara – po kėima. Nasrienūs muziejaus edukaciniūs ožsėiemėmūs muokine rateliūs doudas čia pat, po kėima. Vo dar, kumet būn ivairės rajuona šventės, – a Antanėnės, a Kretinguos muziejaus „Soku soku darbū malūneli“, a Kartenuos miestė kuoks rėnginys, dėrektuorė tus ratelius vėsomet tėn vežas, ka ėšbondyto vėsi vaka, katrėi tik nuories. Dar vežas ė kuojūku. Musint ėrgi ne kiekvėins žėna, ka pirmiejie so kuojūkas vakštiuotė senuovie ėšmuoka gyvuolios ganė pėimenis – ka galieto lėngviau parbrėstė pelkingas ganyklu vėitas.

„So kuojūkas etė ne kuožnus ėš karta muok, bet bonda bonda, – veiziek, jau ė išen. Vo džiaugsma tumet būn, vo emuocėju!“ – šypsuojuos pašnekuovė.

Vėsos tus medėnios žaislos, katrėi laikuomi muziejou, yr padėrbės salontėškis tautuodailininks Aliuoyzus Puocius. O mintis primint senuovėškiausios žaislos ė žaidėmus i galva ateje priš 4 metos i omžėnybė išejusiam bovosiam tuo muziejaus dėrektuoriou Violetas Čėsnienės vyrou Algiou Čėsna, katras pats apie tū skaitė daug literatūras, gėlėnuos, sorinka be gala daug medžiaguos ė Kretinguos rajuona savivaldybe pateikė edukacini pruojekta „Muokuomies žaistė senuoliu žaidėmus“. Savivaldybės remiams pruojekts tebgyvou po šiuol. Kap sakė Algi pradietos darbos tesonti Violeta, i edokacėnius ožsiiemėmos sovažiou daug nuorintiu papramuogautė ne tik ėš Kretinguos, bet ė ėš kėtū rajuonu muokyklu, ėš Klaipiedas.

„Vakams čia yr iduome išmiegintė tus žaidėmus, katrus kažkumet žaidė anū buoče, vo muokytuojams a tievams – prisimintė sava vaikystė a jaunystė“, – sakė dėrektuorė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas