Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
  • 2020-04-07
Žyda paaugle Miegovuos gatvie priešas sinaguoga (dešinie) ėr betmidraša (kairie). XX a. pr. atvėroks. Kretinguos muziejos.

Žemaite šmokoli muokies ėš žydu

Šius metus Seims yr paskelbės Vilniaus Gauona ėr Lietuvuos žydu istuorėjės metas. Vyriausybė patvėrtėna plana – būs daug vėsuokiū miniejėmu, konferėncėju tėik mūsa šalie, tėik ožsienie. Kretinguos moziejaus ėstuorėks Julius Kanarsks ėr ėš Salontū kėlės, nu vaikystės sava gimta krašta kraštuotyra besiduomintis, Vėlniou gyvenontis Paulios Vaniuchins papaskuojė apie žemaitiu ėr žydu gyvenėma Kretinguo, kas anus siejė, kou vėini ėš kėtū muokies.

Krautovies pėrka ėr grafa

Kap sakė J. Kanarsks, Kretinguos miests nu anuo ikūrėma XVII omžiou bova daugiatautė gyvenvėitė. Didžiausė tautėnė bėndruomėnė XIX a. pab.–XX a. per. sodarė žyda. Anū dvasėniu, kultūrėniu ėr administracėniu cėntru tapa Miegovuos gatvė, katruo stuoviejė sinaguoga (malduos noma), betmidrašus (malduos noma-muokykla), cheders (relėgėnė pradėnė muokykla), mikva (ritualėnė pėrtis), gyvena ta bėndruomene vaduovavės rabins.

So vėitas gyventuojes žemaites žydus rėša bėznis. Žydu pėrkle ėš žemdirbiū žemaitiu sopėrkiniejė ožauginta žemės ūki pruodukcėjė, katrou realizoudava daugiausia Vuokietėjės miestūs. O ėš užsieni žyda parveždava ėr vėitas gyventuojams pardoudava padargos, nomū buitėis reikmenis, trikuotaža, papoušalos ėr kėtas prekės, netgi kontrabandėnės.

Iki Pėrmouji pasaulėni kara žydu bėndruomenė valdė vėsus Kretinguos prekybas taškos, teikė maitėnėma ėr nakvynės paslaugas. Turgavėitie stuoviejė žydu kiuoska, o aplinkou aikštė bovosiūs nomūs veikė krautovės. Žyda tėn dėrba patis, diel prekės kainas so anas bova galėma derietėis. Krautovininka pasitikiedava sava pirkiejes, dažna prekės doudava i skuola (ont barga).

Vėins stombiausiu XIX a. II posės ir XX a. pradiuos prekybininku bova Bers Kacenelenbogens, katras verties avalynės, vyna, degtėnės, audiniū, kolonialiniu ėr manufaktūras prekiu prekyba. Pas anū pėrkdava netgi Kretinguos grafa Tiškeviče.

Žyda tapa pėrmasias Kretinguos gydytuojes ėr juridiniu paslaugu teikiejes. XX a. pėrmuo posie kretingėške labiause pasėtėkiejė gydytuoju Duovydu Karlinskiu, o advokata paslaugū ejė pas Chaima Šmuškuovičiu.

Prisidiejė pri miesta ūki plietruosKap sakė J. Kanarsks, kretingėške žyda laba prisidiejė pri miesta ūkėnės plietruos, tapa pirmūju prekybas ėr pramuonės imuoniu kūriejes.

Priš Pėrmūji pasaulini kara Kretinguo veikė Micheli Bermana plytu pabriks, Bera Faivyševičiaus dėrbtėni mineralini vondėns dėrbtovės ėr stombiausi pramuonės imuonė – Aruona Furmana gintara dėrbtovės. Garsiausi tarpukari pramuonininka bova Judelis Taicus ėr Eniks Šers, isteigė arbatžouliu svierėma ėr fasavima imuonė „Vėrdolys“, žvakiu pabrika „Švytorys“, sacharina pabrika „Malūns“, augalėniu taukū fasavima imuonė „Plantage-Koks“.

Tarpukari Kretinguo veikė G. Levi kuosmetikas labuoratuorėjė „Fluora“, gamėnosi muotrėškuoms lūpu dažos ėr vanilės prieskuonios, Volfa Zolkova saldainiu ėr šokolada dėrbtovės, firmas „A. Štoch ir Ko” lėnū apdėrbėma pabriks, Abrauoma Solovejaus kuokliu dėrbtovė, M. Nochumavičiaus lėntpjūvė. Verslininkou Abrauomou Anuolėkou 1927–1936 m. miestė priklausė elektras tiekėma monuopuolis. Prekybininks Abrauoms Zalkovs šalėp sava bakaliejės prekiu pardotovės turgavėitie atidarė pirmoujė miestė degalėnė „Shell“.

Nemaža žydu verties ivaires amatas: dėrba stales, audiejes, skalbiejes, uodininkas, padienes darbininkas, galonda peilios ėr žėrklės, keliaudava po aplėnkėnios kaimos sopėrkėniedami arba keisdami i kėtas prekės skodoros, pardavėniedami ivairės smolkės prekės.

Judeli Taica augalėniu rėibalū pabrika „Plantage-Koks“ darbininka. 1938–1939 m. Kretinguos muziejos.

Kultūrinis gyvenėms – kas sau

Priš kara ėr Salontūs gyvena laba stėpri žydu bėndruomenė – 1940 metas miestalie ėš vėsa gyvena 2 tūkstonte gyventuoju, 700 bova žyda. Vo ėlga anū istuorėjė, trokosi kelis šimtmetius, čia prasėdiejė XVII a., kumet šaknis ileda patės pėrmas šeimas. Salontos žyda vadėna sava nomas, o Musara judiejėma pradininks Izraelis Salanteris ėr Jeruzalės žydu aškenaziu pėrmasis rabins Zundelis Salants patis vadėnuos so Salontū vėituovė sosėjoses vardas.

Kraštuotyra besiduomintis P. Vaniuchins sakė, ka žemaite ėš žydu pėrmiause ėšmuoka darytė šmokoli (bėzni), nes žyda ėr čia, kap Kretinguo, bovė ne tik geriausi daktara, bet ėr pagrindėne amatininka – kalve, auksakale, stėkle, uodėninka, lėnū sopėrkieje ėr pardavieje, miesininka. Žemaite ėr žyda sogyvenė gera, o kėtep ėr negaliejė būtė, vėini kitims rekalingi. „Juk kumet žemaitis natoriedava pininga šeimuos geruove ožtėkrintė, – žyds pasėtėkiedava, doudava on borga, nes ėr pats bova sointeresouts ka ta prekė neožsėstuovieto, verslos klestietu. Nauda bova abėposė“, – sakė P. Vaniuchins.

Daugoma salontėškiu muotrėšku tarnaudava žydu nomūs. Tas muotrėškas senieje salontėške tep ėr vadindavė – žydmergiem.

Bet bėndra kultūrini gyvenima tarp žydu ėr žemaitiu Salontūs nebova, švėntės švesdava katrėi sau, pagal sava papruočios ėr tradicėjės – apie tū raša ėr prieškarėnė spauda. Je kuoks žyds paveiziet i žemaitiu rėngini dar ates – žemaitis pas žyda – ne. Bet Salontus ėšgarsėna daug ėškiliū asmenybiu – čia gėmė pėrmasis žydu pasaulietėnės literatūras rašytuos ėr verties Mordechajus Aruons Gincburgs, Naftalis Amsterdams, katras bova rabins Naugardukė, Helsinkie ėr Sankt Peterburgė, Lipmans Lipkins, garsiuoji Izraeli Salanteri sūnos, karto so prancūzu muokslininko Šarlio Nikolo Poceljė stebėnės pasauli sava išradėmas, Viljams Leonards Lorencus,vienintelis JAV žurnalists, iš arti matės atuomėnės bombas bondyma ėr Nagasaki spruogėma.

Audronė GRIEŽIENĖ

---

Api lėgas

Seniau žmuonys sėrga mažiau a ėšvėsa nasėrga. Je kuokė lėga ė pristuojė, gydies žuoleliems ar atsidavė Dėiva vale. Daktara padiejė tik baguotiems.

Po bėški prėvėsa daug vaistu pabrikantu. Anėi soka galvas, kap žmuonims tus sava triočus ėsiūlytė. Ė diel tuo somėslėjė, ka rek prėgalvuotė kon daugiau nauju lėgu. Daugybė vėsuokiu daktaru prėgalvuojė lėgu ė pavadėna pagal sava pavardė. Ė pristuo pri nabagu žmuogieliu kažėn kuokėi parkinciuona ė alzhaimere, ė da kėtuokėi, bet nikumet nabipaled. Nieks napaded, gali vaistus saujuoms rytė. Bova laiks, ka žmuonys kraipė galvas ė ausis ėšgėrdė anims peršama lėga – depresėjė. Ė lig pat dabar ana daug kam nasoprontoma diel tuo, kad ėdėle panaši i slinkiu a i miestiuoniu lėga.

No pamislykem, a galies kuoks gaspaduorius a gaspadėnė taškuotė luovuo a tysėnietė patuores, jego tvartė bus tėkra pekla. Kiaulės žvėig, da gardus sograuš a kuokė vėšta soies. Karvė baub, ožiedi draska, arklys prunkšt ė tryp kuojuoms, avys bliaun, vėštas kark. Mosiet tėi vėsi sotvėrėma su tuokes trėnksmas ėšgondėna ė nubaidė ton depresėjė. Vo žmuogele balakstydamis nator ni laika, ni sopratėma api bikuokė lėga bapamislytė. Kuoks nuors ūkininks, katras tor reikalu so matuoras, dėdėle gera nusimana api kėta, bet ni bėški namažiau mondri žuodi – kompresėjė.

Ė dėltuo kaima žmuonės tuokiuos puoniuos depresėjės naisiled ni i galva, ni i truoba.

BERŽONSKIENĖ Zenutė

---

ŽUODĪNELIS

Macnus – stiprus, kai kalbama apie gėrimus

Mačelka – plaušinė

Mačytė – pagelbėti, padėti

Macaklėta – motociklas

Lozgis – kas apsileidęs, apiplyšęs, apskaręs

Luotis – kas trumpomis kojomis

Parlotožiouti – pareiti mažais žingsniais, partepenti

Loptė – mušti, perti

Lėktarna – šviestuvas, žibintas

Ličyna, liečyna – kaukė

Liekarsta – vaistai

Pagal „Kretingos tarmės žodyną“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas