Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną30°C debesuotumas 1 %
Naktį19°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar jus bedomina viešos rajono valdžios rietenos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gėliu kavuos kaštavuojė ėr Prezidėntė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2019-10-22
Roma Luotienė papasakuojė, kokės gamtuos galės slepas mažuo oužuola gėlie.

Kretinguos muziejos sava lonkytuojams rėng ivarės edukacėnės pruogramas. Ateinontius 2020-ūsius Seims yr paskelbės gydytuojės žuolininkės Eugenijės Šimkūnaitės metas. Ta pruoga nuorintims sveikatintėis muziejus sogalvuojė edukacėnė pruograma „Žaliuosės parka vaistinelės“.

Oužuola gerb

„Vo kuoki gyvybės eliksyra so šarongės dyvas mes šėndėin galietumiem pasisėmt ėš pulsoujonti gamtuos jiegū šaltėni, katrū išgrynėna, apšvėitė ėr mums palėka neužmėrštama vyriausiuoji tautuos žiniuonė E. Šimkūnaitė? Mūsa džiaugsmou, tas šaltėnis dar tebier gyvs ėr pulsou šalia – žėidū, žėiviū, lapu, stėibū ėr šaknū gausa Kretinguos dvara rūmus supontiam parkė“, – džiaugies muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus kultūrėnės veikluos vadybininkė Roma Luotienė. Ana prėsėmėnė perskaitytos žuolininkės žuodius, ka a gera, a bluoga bova praeitis, anuos pakeistė negalem. Dabartis esous nepastuovus ir trumps laiks tarp vakar ėr rytuo. Diel tuo ėr bonduom atspietė ateiti. Vo spieliuodami mūsa pruotieve daugiause atsižvelgdava i augalus, ypač ryškesnius – medžius.

Apie oužuola daug kas žėna, kap sakė R. Luotienė, yr girdiejė apie anuo išdėdoma, tvėrtoma, ka yr sunke kertams, ka tink gynybiniams statiniams. Bet gal ne vėsi žėna, ka oužuolynė uors būn lėngvesnis, sveikesnis, švaresnis, ka tėn, kor daug oužuola lapu prikrėtė, – mažiau bakteriju. „Oužuola mes dėdėle gerbam, ne be rekala vėsū lonkytuoju prašuom, ka, iedami i dvara parka oužuolyna, išsijungtu sava muobiliūsius telefuonus“, – sakė vadybininkė.

Kū pasakuo legėndas

Edukacinius ožsiiemėmus lonkontims rajuona ogdyma istaigu vakams iduome papasakuojama apie oužuolū charakteri, primenamas legėndas. Pasakuojama, ka vėina syki sosėruošė mede keliautė. Pėrmasis žėngės galiūns oužuols. Kumet katras ėš seserū a bruoliu atsėlėkdava, ons net neatsėsokdava pasėveiziet, i atsisveikinėma žodius neatsakydava. Tep edams palėka vėins pats. Šakuom pasiplietuojė, vėršūnė debesis pašokava, bet vėinam nebebova priš kou pasikieslautė – dėdėle nuliūda. Nebžėnuojė, a čia dar laiks žaliam būtė, a jau rek lapus mestė. Šaukies muotinas, bet – rudou, ta jau beužmingonti, kažkū somormiejusi, aukšta galva iškielės oužuols lėka nesopratės. O ka šalnas jau žvarbėna, iemė po vėina lapa ont žemės mestė, galvuojė, gal tumet muotina pamatys, gal kū pasakys? Bet ta bova užsnūdusi nieka nebsakė... Diel tuo oužuols po vėina lapa ėr dabar tebmieta.

Apie oužuola dar pasakuojama, ka ons nuoriejės pasigalynietė ėr so viejes, ėr so darganuom, nuoriejės paruodytė, ka ne bet kuokė medžiu giminie yr, ka sunku priveiktė: šėta vietras išvertė kuokė eglelė, bet tego pabonda oužuola išverstė! Arba – nupliešė, nunešiuojė seneliu lėipu a drebuliū lapus, nurėngė bruolius beržus, alksnius ir ousius, ogi tegu pabonda anuo, oužuola, lapus nuplieštė! Nuories – mes, kėik nuories, tėik ėr numes, o ka kuoks vies nuplieštu, – ta jau ne. Tvėrts oužuols vėsus – tvirtas ėr atskėras dalis, nes tvirtybė yr muočės anam douta galybė.

„Nuors didžioujamies sava kultūringomu, kartas sogebam bet kur tūptelietė ėr, kas nebeparonku neštėis, čia pat išmestė, palėktė... Senuovės žmonis draudė tep takus „pouštė“ – žmuogaus kvaps netor žvieriū baidytė. Ir oužuolynūs, nuors saujuo išsinešk, nieka nevalia būdava palėktė, nevalia būdava gamtuos terštė“, – sakė R. Luotienė.

Mažieji edukacini ožsėiemėma lonkytuoje Kretinguos muziejaus amatū cėntrė muokies pasėgamintė gėliu kavuos.

Ėr maists, ėr vaists

Kas iš mūsa nier matės oužuola gėliu? Anuos – kartės, vo vėsi kartumyna dėdėn apetita. Tad, išgierės oužuola gėliu nuovėra, nusilpielis praded stiprietė. Seniau dažna žmonis ožklopdava bads. Nušutintas, nukartintas gėlės, žinuoma, ne kaži kuoks skaniests. Bet, kumet maista trūkdava, kumet nebebūdava jiegū, laba praversdava gėliu potra – pavalgydints žmuogus sostėpriedava. Vadėnas, tėkra tėisa, ka oužuols gal suteiktė stiprybės. Ir ne tik žmuogou. Gėlės ėr šernams, ėr kiauliems – ne tik maists, bet ėr skaniests. Šerna nu sena ne be rekala telkies oužuolynūs ėr ėlgam, nes oužuols gėlės, kap ėr lapus, met ėlga.

Kultūrėnės veikluos vadybininkės R. Luotienės žuodes, sveikatas šaltėnis yr gėliu kava, katra gal sostėprintė sėlpnus, baikštius, mažakraujystė sergontius vakus. Kūdikiams gal doutė gėliu arbatelės nu vėdoriavima. Be tuo, oužuola gėlės gal būtė poikos kuošiu, blynu prieskuonis. Kadaisė iš anū kepdava ėr douna: gėlės būdava sogrūdamas, užplėkuomas vondėniu, kelis kartos nopėlamas ėr išdžiuovėnamas. Tumet ėš grūstū mėltu ožmaišuoma tešla.

Maistingomu gėlės nenusiled daržuoviems – yr iki 40 pruoc. krakmuola, 5–8 pruoc. raugėniu medžiagū, iki 5 pruoc. rėibalū, baltymū, cokraus ėr mineraliniu medžiagū. Gausu kalci, vitaminu, mikruoelemėntu.

Kap teisinga pasėruoštė gėliu kavuos? R. Luotienė patarė: oužuolynė sorinktas gėlės ėšdžiuovintė, medėniu plaktoku išaižytė, vondėny arba pėinė ėšvėrtė, miesmalė somaltė, ėšdžiuovintė skarduo, somaltė kavamale, ėšvėrtė ėr paskanintė grietėnelė arba pėinu. Kretinguos muziejininkiu ėšvėrtas gėlių kavuos yr kaštavuojusi ir Lietuvuos Prezidėntė Dalia Grybauskaitė.

---

MŪSA KŪRIEJE

SAULĖS SŪNOU

kelkis Saulės sūnau

kuopom lėnkis aukštuom

skelki dongu posiau

jūra gluostyk banguom

stuokis Saulės sūnau

žaliuo pėivuo basuom

nosėprauskė akis

rītmetėniem rasuom

eiki Saulės sūnau

rīta lauka tako

žėnė žmuogou neškė

laiks anam link nomū

žėnki Saulės sūnau

debesim link dongaus

veskės žmuogu karto

tėn ons savė soras

melskis Saulės sūnau

rīta paukšti gėismė

jūras viėjė balso

ož monė ė savė

eiki Saulės sūnau

tomsa gintė tuolīn

douki žmuogou viltėis

Dėiva veski artīn

***

LABS ŽEMĖS VAKĀLI

labs prabodėnts žemės vakāli

saulės bruolē jau prī tavės

lāuk kol doris pradarīsi

šėrdėis atvėrā lig gāla

tada paims užu ronkas

drousiau ētė tavėj būtū

sositėkt pasėrokoutė

so savim senoujo balto

ka nebūtū baisē klaustė

kām tas vėskas tēp sotverta

ka ožgėmės esi pasmerkts

mėrtė nuors dā nuori pagīventė

sēnis truopnē tau sokravuos

ka bėjās bereikal smērtės

nuors žingsnioutė žemė nebgal 

dongou ėrgi ī kū veiktė

Nerijus STASIULIS

---

ŽUODĪNELIS

Klemka – durų užrakto rankena

Klietka – narvas

Kriupis – rupūžiukas

Kučierius – vežėjas

Kudrė – pagražinimai drabužio apačioje

Liuka – žaidimo duobelė

Liurbis – nevykęs, žioplas žmogus

Lopyčis – lopytas, prastas

Mūžioti – lėtai ką nors dirbti

Namatiuška – neapsižiūrėjimas

Pramūžinti – praeiti nieko nesakant


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas