Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Senoji kuršių gyvenvietė įamžinama ąžuolų drožiniais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2007-10-30

Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Įpilties kaime, esančiame prie pat Latvijos pasienio, vietinių žmonių iniciatyva kūrybiškai tvarkoma senoji kuršių gyvenvietė.

Prieš keletą dienų XIII amžių siekiančios gyvenvietės pakraštyje buvo pastatyti trys ąžuoliniai stogastulpiai protėvių dievų – Perkūno, Saulės ir Žemynos – garbei. Aukuro akmenį nuo šiol „saugos“ ąžuolinis Žolininkas.

Pagoniškus dievus – Perkūną, Saulę ir Žemyną – simbolizuojančius stogastulpius sukūrė menininkė, architekto Gyčio Tiškaus mokinė Ieva Vasauskienė.

Darbėnų seniūno Edvardo Stalmoko žodžiais, trys naujieji stogastulpiai ir Žolininko skulptūra – tai tik dalis užmojų, kuriais siekiama pažymėti svarbiausias protėvių kovas su kalavijuočiais menančias gyvenvietės vietas ir padaryti jas įdomias atvykstantiems svečiams. „Pagoniškoji Įpilties gyvenvietė, įsikūrusi 13 ha plote, buvo strategiškai labai svarbi lietuvių kovų su Livonijos ordinu piliavietė. Ji atlaikė ne vieną mūšį ir apsaugojo mūsų kraštą nuo kalavijuočių.

Iki šių dienų Įpiltyje yra išlikę trys gynybiniai piliakalniai, kuršių genčių kapinaitės bei pagoniškų mitologinių vietų: alkos kalnas, įspūdingo dydžio Aukuro akmuo bei Gyvybės šaltinis“, - Įpilties kaimo svarbą tautos paveldui nusakė E.Stalmokas.

Žolininko skulptūrą sukūrė kretingiškis tautodailininkas Tadas Šorys. „Ant aukuro mūsų protėviai dėdavo javus, gyvulius, kartais aukodami degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus. Ugnis, aukuras ir žolininkas pagoniškame pasaulyje buvo vientisa jungtis“, - taip savo sumanymą greta Aukuro akmens sukurti Žolininko skulptūrą atskleidė T.Šorys. Tautodailininkas gyvenvietei dovanojo jau ne vieną medžio skulptūrą: gyvenvietės prieigose stovi jo sukurtas Karžygys, kapinaitėse – koplytstulpis, prie Aukuro akmens – drožti mediniai suolai.

Aukuro akmuo, Kretingos miškų urėdo Antano Baranausko žodžiais, pakliūva į stambiausių Lietuvos akmenų dešimtuką: „Sunku nusakyti tikrus matmenis, nes neaišku, kokia jo dalis tūno po žeme“. Aukuro akmens ilgis – 7 m, plotis – 4 m, aukštis virš žemės – 1,5 m. Po akmeniu trykšta šaltinis. „Mūsų protėviai tikėjo visų šaltinių, kurie bėga iš vakarų į rytus, gyvybinėmis galiomis. Tų šventųjų vandenų svarba užfiksuota mūsų tautos padavimuose, legendose, dainose“, - akcentavo Šventosios girininkas Rimantas Kviklys, vienas iš projekto Įpiltyje įamžinti tautos istorinį bei mitologinį paveldą sumanytojų.

Įpilties piliakalnio stogastulpius sukūrė Klaipėdos universiteto Vizualinio dizaino katedros absolventė Ieva Vasauskienė. Menininkė tvirtino, jog stogastulpius ji kūrė įsigilinusi į senąjį lietuvių tikėjimą, kur buvo juntamas tamprus žmogaus ir gamtos ryšys. Geležinių saulučių, vaizduojančių dievybes, motyvai yra sukurti remiantis runų simboliais. Metalines saulutes pagal I.Vasauskienės projektą nukaldino darbėniškis Romas Malonė.

Kalto ir drožto medžio darbais Įpilties kaimas pasipuošė vietinei bendruomenei parengus projektą, kuriam lėšų skyrė: Kretingos savivaldybė – 7 tūkst. Lt, Klaipėdos apskrities administracija – 3 tūkst. Lt, „Achemos grupė“ – 5 tūkst. Lt. Medienos dekoratyviniams darbams parūpino Kretingos miškų urėdija.

„Tikimės, kad tai – tik darbų pradžia, ir kad bendruomenės bei krašto istorijai prielankių žmonių dėka mūsų kaimas – kaip svarbi visos Lietuvos istorijos dalis – taps įdomus ne vien rajono, bet ir Lietuvos bei kitų šalių turistams“, - stogastulpių atidarymo iškilmių metu viltingai kalbėjo E.Stalmokas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas