Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pirmasis telefono skambutis - Kretingoje

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-09-28

Niekas negali pasakyti, kas Lietuvoje pakėlęs naujo išradimo – telefono – ragelį, pirmasis ištarė „alio“. Tačiau žinoma, kad tai nutiko Kretingoje, grafo Juozapo Tiškevičiaus dvarą pirmąja Lietuvoje telefono linija sujungus su kunigaikščio Oginskio dvaru Rietave. Šaižus telefono skambutis dvaruose suskambo apytikriai spalio pabaigoje, 1882-aisiais. Buvo praėję vos šešeri metai po to, kai amerikietis Aleksandras Belas pasauliui pristatė savo svarbiausią išradimą – telefoną.

Pirmoji telefono linija Kretingoje, Rietave ir Plungėje (tuometinėje Kauno gubernijoje) buvo nutiesta neatsitiktinai. Ten gyveno Lietuvos kultūros šviesuliai – grafai Tiškevičiai ir Zubovai, kunigaikščiai Oginskiai. Dažnai keliaudami į Rygą, Peterburgą, jie į savo dvarus parsiveždavo pačias šviežiausias naujoves. Kunigaikštis B.Oginskis buvo pirmasis, kuris ėmė rūpintis savo ir aplinkinių dvarų telefonizavimu.

Praėjus šešeriems metams po pirmojo skambučio Tiškevičių ir Oginskių dvaruose, Klaipėdoje, spalio pabaigoje pradėjo veikti telefono stotis. Prie jos buvo prijungtos 23 abonento linijos. 1896-aisiais telefono stotis pradėjo veikti Vilniuje, dar po aštuonerių metų – Kaune. Abonento mokestis per metus buvo 75 rubliai už ne ilgesnę kaip dviejų varstų – daugiau negu dviejų kilometrų - telefono liniją.

Dar neprasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik visose Lietuvos apskrityse veikė telefono ryšys. Masinis telefono ryšio steigimas viešose įstaigose ir privačiuose namuose prasidėjo 4 dešimtmetyje – tada Lietuvoje buvo 26 tūkst. telefono abonentų.

Kretingoje telefono mada taip pat prasidėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą. „Žmonės atkuto, ėmė suvokti telefono reikšmę ir naudą. Apie 1938 metus prasidėjo masinis telefono ryšio naudojimas. Dar anksčiau – 1927-aisiais - Kretingoje pasirodė pirmosios telefonų knygos“, - pasakojo Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Pasak istoriko, telefono aparatai pirmiausia atsirado išsilavinusių, pasiturinčių žmonių namuose. Tai buvo prabanga ne tik finansine prasme. „Tuo metu ūkininkams, pavyzdžiui, telefono ryšys nebuvo reikalingas, nors pasiturintys galėjo jį sau leisti. Tačiau nebūtų turėję laiko ir su kuo apie ką kalbėtis. Telefonas buvo reikalingas dvarams, valstybinėms įstaigoms, verslininkams, inteligentams. Ten buvo suprantama telefoninio ryšio reikšmė – buvo galima keistis žiniomis“, - sakė J.Kanarskas.

Telefonų skaičius Kretingos mieste augo pamažu. 1930-aisiais Kretingoje veikė 60 telefonų. Iš jų 38 skambėjo privačių asmenų namuose. Po septynerių metų Kretingoje buvo naudojami 88 telefonai, o dar po dvejų metų – 114 telefonų aparatų. Iš jų 56 buvo registruoti privačių asmenų pavardėmis. Likę telefonai veikė savivaldybėse, švietimo inspektorių, notarų, gydytojų kabinetuose.

„114 telefono aparatų iš pirmo žvilgsnio atrodo nedaug. Tačiau reikia nepamiršti, kad tuo metu Kretingos miestas turėjo tik 4 tūkst. gyventojų“, - priminė J.Kanarskas.

Jis apgailestavo, kad Kretingos dvare neišliko nė vieno senoviško telefono aparato. „Galbūt pirmųjų telefono aparatų, skambėjusių dvaruose, reikėtų ieškoti privačiose kolekcijose. Telefono raidą iliustruoja eksponatai ryšių muziejuje Kaune,“ – pasakojo istorikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas