Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ne menas išsiskirti. Menas – gyventi kartu

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2007-09-28

Ne veltui sakoma, jog priešingybės traukia.

Danutė ir Jurijus Savčuk: ugninio charakterio, veikli, nuolat turinti naujų idėjų ir sumanymų, iškalba apdovanota moteris ir vyras, kurį galima vadinti ramybės, santūrumo ir kuklumo įsikūnijimu.

Sutuoktiniai skirtingai elgėsi ir interviu metu. Jurijus, santūriai tylėdamas, apie judviejų meilę leido kalbėti savo žmonai. Danutė drąsiai išsakė savo jausmus: „Už viską, ką pasiekiau gyvenime, esu dėkinga savo vyrui. Turiu stiprų petį, į kurį galiu atsiremti“.

Danutė ir Jurijus Savčuk: ketvirtis amžiaus kartu nenuslopino romantikos.

Šiemet sidabrines vestuves atšventusi pora vienas kitam vis dar prisipažįsta meilę, o išbėgdami į darbus nepamiršta atsisveikinti bučiniu.

„Dabar, kai vaikai užaugo, turime laiko vienas kitam“, - sakė moteris. Ji savo vyrui negaili šiltų žodžių.

„Jurijus turi išskirtinį gebėjimą asistuoti, pagarbiai elgiasi. Jis apsiskaitęs, daug kuo domisi, su juo įdomu kalbėtis. Visada, jei iš darbo grįžtu vėliau, randu paruoštą vakarienę. Jis nepamiršta vestuvių datos, nesigėdi namo grįžti su gėlėmis.

Nebūčiau tiek pasiekusi be Jurijaus pagalbos. Kitaip – būčiau tik „formali“ mokytoja. Neturėčiau laiko skirti daugiau dėmesio mokiniams. Būna, po repeticijos pasilieka net ir berniukai, kurie nori pabendrauti, išsipasakoti.

Kai su auklėtiniais keliaujame į turistinius žygius, mus visada lydi ir Jurijus,“ – sakė Danutė, kuri Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ir Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje dėsto choreografiją.

D. ir J. Savčuk namuose įprasta, kad čia lankosi Danutės buvę auklėtiniai, jos šokių būrelį lankę mokiniai. „Džiaugiuosi, kad nemažai šokėjų ir baigę mokyklą toliau šoka, surado savo kolektyvus“, - kalbėjo pašnekovė.

Danutė pastebi, kad per 25-erius santuokos metus Jurijus ją išmokė ramiau į viską reaguoti. „Su vyru sunku sukonfliktuoti. Aš esu impulsyvesnė, o jis, nors turi tvirtą charakterį, bet prieš ką nors pasakydamas, pasveria kiekvieną žodį, kad neįskaudintų. Todėl ir vaikai tėvą labai myli ir gerbia“, - pasakojo pašnekovė.

Danutės manymu, norint sukurti šeimos darną, reikia stengtis nepaskęsti buities rūpesčiuose, laisvalaikiu pakeisti aplinką. D. ir J. Savčuk šeima nuolat keliauja. Jie kasmet nuvažiuoja slidinėti į Karpatus, kur pora ir susipažino prieš 27 metus.

Tuomet Danutė, dar besimokydama režisūros Vilniaus kultūros mokykloje, kartu su bendrakursiais atvyko į Karpatus. Čia atostogavo ir Lvovo pedagogikos instituto studentas Jurijus. Pora susipažino turistinėje bazėje vykusiuose šokiuose.

„Jurijus paskyrė pasimatymą ant kalno. Visą savaitę vyras slidinėjo, veždamas mane ant kupros. Nors jis – kalnų slidinėjimo treneris – ant slidžių stovėti taip ir neišmokau“, - juokėsi Danutė.

Ją sužavėjo, kaip Jurijus valdo kūną, virtuoziškai slidinėdamas. „Kaskart, kai nuvažiuojame į kalnus, aš iš naujo išgyvenu tą susižavėjimo jausmą. Kas buvęs kalnuose, supras, apie ką kalbu“, - pasakojo moteris.

Pustrečių metų nuo pažinties pradžios Danutė ir Jurijus atvažiuodavo vienas pas kitą į Lvovą ir Vilnių. Pora romantiškai vaikštinėdavo po šių miestų gatves, skverus, parkus, domėjosi architektūriniais paminklais, lankėsi kultūriniuose renginiuose.

Aukso žiedais apsimainę Kretingoje 1982 metų liepos 10 dieną, jiedu gyventi išvyko į Užkarpatę, Jasynios miestelį, esantį apie 200 km už Lvovo.

„Tai buvo pasakiški metai. Rojaus gyvenimas: buvome laimingi, puoselėjome namus, jokių pykčių. Aplink užburianti gamta – šalia namų teka kalnų upės, vandens kriokliai“, - svajingai pasakojo Danutė.

Atvykusi į vyro gimtinę, ji jautėsi lyg namuose. Jurijaus tėvai Danutę šiltai priėmė, buvo rūpestingi, stengėsi atstoti tėvus. Per tris-keturis mėnesius moteris išmoko ukrainiečių kalbos, įsidarbino dirbtinio kailio fabriko kultūros namų direktore. Jurijus dirbo kalnų slidinėjimo treneriu sporto mokykloje.

Danutė niekada Ukrainoje nesijautė svetima. Tuo metu Jasynioje gyveno daug skirtingų tautybių žmonių: žydų, vengrų, rusų, rumunų ir kitų. Be to, paslidinėti atvažiuodavo žmonių ir iš Pabaltijo.

Moterį sužavėjo, kaip vietiniai laikėsi tradicijų, per šventes dėvėjo nacionalinius kostiumus.

Ukrainoje gimė ir poros pirmagimis Andrius. Šiandien jam – 24-eri.

Tačiau pablogėjus Danutės tėvų sveikatai, šeima apsisprendė persikraustyti į Lietuvą, Kretingą. „Išvažiuojant buvo žmonių, kurie apsikabinę verkė, prašė kada nors sugrįžti“, - pasakojo pašnekovė.

Įsikūrusi Kretingoje, Danutė įgyvendino savo svajonę – dar tuomet neturėjusi reikiamo išsilavinimo, ėmė mokyti choreografijos Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje. Visus savo mokyklinius metus lankiusi šokių būrelį, baigusi mokyklą, ji į choreografiją neįstojo, nes sutrukdė kojos lūžis.

Kadangi mūsų krašte kalnų nėra, Jurijus įsidarbino policijoje, kur dirba iki šiol.

Kretingoje gimė ir antroji šeimos atžala – Agnė, kuriai dabar dvidešimt metų.

„Kol vaikai buvo maži, visą laisvalaikį leidome kartu. Eidavome į gamtą, grybauti, slidinėti, prisigalvojome atrakcijų. Ir dabar man garbė eiti šalia savo didelių vaikų. Aš tikiu, kad jie suras savo gyvenimo kelią“, - sakė Danutė.

Į klausimą, kur šeimos tvirtybės paslaptis, moteris atsakė savo anytos žodžiais: „Ne menas išsiskirti. Menas kartu pragyventi amželį“.

„Nėra šeimos, kur nebūtų pykčių. Manau, kad išsiskirti reiktų tik įsitikinus, jog padarei viską, kad išsaugotum šeimą. Skaudu matyti, kaip vaikai, tėvams išsiskyrus, pasikeičia, mažiau šypsosi“, - pasakojo Danutė.

Jos manymu, jaunoms poroms prieš santuoką reiktų pagyventi kartu, pajausti buitį. „Daug metų bandžiau vyrą keisti. Po to išmokau priimti jį tokį, koks yra. Reikia mokėti pripažinti savo klaidas, už jas atsiprašyti“, - mintis išsakė moteris.

Danutė džiaugėsi, kad turi tvirtą vyro petį, į kurį gali atsiremti. Su Jurijumi ji jaučiasi saugi. Šis jausmas, užplūdęs jau pirmąją pažinties dieną, ir šiandien jos neapleidžia.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas